Pasak Valstiečių žaliųjų lyderio, tokia mintis jam kilo pakalbėjus su savo partijos deleguotu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu. Jis sako, kad naujasis tyrimas aiškintųsi Lietuvos banko ir tuomet dirbusių valstybės vadovų veiksmus.

S. Jakeliūnas sako, kad anksčiau padarytas tyrimo išvadas reikia detaliau įvertinti ir apibendrinti, pažiūrėti, ar procesas pakankamai užbaigtas, įvertinti, kas vyko su „Snoru“, pradedant nuo 2002-ųjų.

Finansų ministre buvusi konservatorė Ingrida Šimonytė primena, kad šiuo klausimu Seimas jau yra atlikęs ne vieną, o du tyrimus, tačiau žada atsakyti ir į naujos komisijos klausimus.

Buvęs premjeras, Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narys A. Kubilius mano, kad dėl šios iniciatyvos daugiausiai interesų turi buvę „Snoro“ ir Ūkio banko savininkai V. Antonovas ir V. Romanovas.

Būtų geriausia, kad R. Karbauskis susivoktų, kad visos tos iniciatyvos darosi juokingos ir galėtų pasitikrinti pats savo sveikatą.

„Tokie tyrimai jiems leistų kvestionuoti teisminiais procesais Lietuvos priimtus sprendimus. Aš galiu tik spėti, kad jie kažkaip atrado būdą prieiti prie R. Karbauskio ir jis dabar vykdo gautas užduotis, bet šiaip būtų geriausia, kad R. Karbauskis kažkaip susivoktų, kad jau visos tos iniciatyvos darosi juokingos ir galėtų pasitikrinti pats savo sveikatą“, – sako A. Kubilius.

BNS primena, kad 2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Ūkio banko veikla buvo sustabdyta 2013 metų vasarį, o tų metų rugpjūtį Lietuvos prokurorai paskelbė V.Romanovo tarptautinę paiešką. 2014 metų balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę.