„Įstatyme atviru tekstu pasakyta, kad tai yra to asmens nuosavybė, nesvarbu, kokia kilmė, nieko nėra išskiriama. Viskas yra žmogaus sąskaitoje, tai yra jo nuosavybė. Ir Konstitucija nuosavybę saugo, galima ją paimt, tarkim, žemę, kada reikia kelius tiesti ir tada valstybė turi atlyginti“, – BNS penktadienį sakė R. Lazutka.

„Jeigu žmogaus sąskaitoje buvo, tarkim, penki tūkstančiai eurų, jis juos pasiėmė, o 2 tūkstančių nedavė, tai reiškia, pagal jų (ministerijos – BNS) sumanymą, kad jam neatidavė teisėtai tų dviejų tūkstančių“, – pridūrė ekonomistas.

Ministerijai teigiant, jog valstybės dalis – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio – buvo skirta kaupimui skatinti, todėl žmogui nutraukus sutartį ji neturi būti grąžinta, R. Lazutka pabrėžė, kad įstatyme jokių išlygų nėra – visas fonde esantis turtas priklauso žmogui, nepaisant to, kaip ten atsirado.

Jeigu žmogaus sąskaitoje buvo, tarkim, penki tūkstančiai eurų, jis juos pasiėmė, o 2 tūkstančių nedavė, tai reiškia (...), kad jam neatidavė teisėtai tų dviejų tūkstančių.

 

„Kadangi tas straipsnis (įstatymo – BNS), (...) kur yra pasakoma, kam priklauso turtas, tai ten be jokių išlygų, be jokių sąlygų, kaip atsirado tie pinigai“, – teigė R. Lazutka.

Ekonomisto nuomone, jei vis dėl to būtų nuspręsta negrąžinti valstybės įneštos dalies, tikėtina, jog tokius ginčus spręstų  teismai.

„Aš nelabai tikiu, kad (...) neatsirastų teisininkas, kuris (tokius sprendimus ginčytų teisme – BNS) (...), aš nelabai tikiu, kad jie drįstų net taip siūlyti. Gal jie turi kokį nors paaiškinimą“, – teigė R. Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus BNS teigė, jog ministerija laikosi pozicijos, kad valstybės įnašas turėtų likti „Sodroje“, tačiau žmogus turėtų atgauti už jas sukauptą investicinę grąžą.

M. Šiurkaus teigimu, su valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais jau sutarta, kad anksčiau laiko kaupimo sutartis žmonės galėtų nutraukti dėl ligos, sunkios būklės ar negalios.

Be to, ketinama leisti sutartis nutraukti ir dėl kitų žmogui labai svarbių aplinkybių, kurios apsunkintų jo gyvenimą ar padarytų kaupimą betiksliu, pavyzdžiui, praradus artimąjį, gavusį didesnes pajamas, ištikus nelaimei, kuri pakeistų kaupiančiojo gyvenimą.

Anot M. Šiurkaus, dabar antros pakopos pensijų fonduose žmonės yra sukaupę vidutiniškai po 6,3 tūkst. eurų. 

Ministerija pataisas rengia Konstituciniam Teismui kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. 

Ministerija žada galutinį pataisų variantą pateikti balandžio pabaigoje, tuomet jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.