„Tų žmonių, kurie dabar uždirba minimalią algą, kuriems pritrūksta pinigų iki mėnesio pabaigos, neįmanoma paskatinti kaupti ir jiems nėra prasmės jos kaupti, todėl, kad kokia prasmė kaupti pensiją po 30 metų, jeigu numirsi per paskutines dvi savaites likus iki algos išmokėjimo. Yra norma, kad žmonės, kurie uždirba mažai, jie nekaupia. Tokiu atveju turi pasitikėti valstybine pensijų sistema ir tos pensijos sistemos turi veikti. Žmonės renka politikus, todėl turi jų reikalauti, kad tos pensijos būtų išsaugotos“, - Eltai kalbėjo R. Lazutka.

Pasak ekonomisto, tie žmonės, kurie uždirba daug, senatvės pensijai kaupia savanoriškai, todėl jų nereikia raginti, tačiau vidutines pajamas gaunančius darbuotojus paskatinti labiau prisidėti prie savo senatvės būtų galima atidedant mokesčius.

„Dabar Lietuvoje žmogus, pasiimdamas algą, nuo jos turi sumokėti mokesčius, o iš likučio gyvena ir važiuoja į keliones. Jeigu jis dalį pinigų atideda senatvei, į pensijų fondą, tai reiškia, kad nuo tos dalies iš jo nepaimami mokesčiai. O kai jis gaus tą privačią pensiją, ji bus apmokestinama. Kadangi pensija bus mažesnė nei jo alga, o mokesčių sistema - progresinė, tai žmogus laimi dėl to, kad nuo jo pensijos bus paimami mažesni mokesčiai, nei kad nuo jo algos. Kitose šalyse tai naudojama kaip pagrindinis instrumentas“, - kalbėjo R. Lazutka.

Ekonomisto teigimu, tam, kad pensijų sistema veiktų kiekvienam žmogui, daugumoje šalių yra kolektyvinės pensijų sistemos, daromos darbuotojų ir darbdavių susitarimo būdu. R. Lazutkos nuomone, kad tai būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje.

„Lietuvoje pastaraisiais metais algos auga vidutiniškai 8-10 proc., tai labai būtų lengva sutarti su darbdaviais ir profsąjungomis, kad 2 proc. to algų kilimo atidėtų į pensiją fondą. Žmonėms, kuriems kyla algos, tai būtų visai neskausminga, nes algos didėjimas ir taip 5-6 proc. yra neblogas dalykas. Reikėtų pasinaudoti šia situacija, kas buvo padaryta Švedijoje ar Danijoje - būtent šiuo būdu buvo išplėstos privačios pensijos“, - Eltai sake R. Lazutka.

Pasak ekonomisto, Lietuvoje tai įgyvendinti būtų palanki situacija: turime ne tik gana spartų kainų augimą, tačiau ir algų. Vis dėlto R. Lazutka perspėja, kad į tai reikėtų žiūrėti diferencijuotai, kadangi yra sričių, kuriose tas atlyginimas neauga, o vidutinis atlyginimo augimas susideda iš to, kad kol vieniems alga neaugo, kitiems ji ūgtelėjo 15 proc.

„Žmonės žino, kad senatvei reikia pinigų, tačiau taip pat reikia, kad jie ir dabar kažkaip išgyventų, maitintųsi sveikai, augintų vaikus. Tas taupymas reikalauja dar kelių žingsnių - reikia pasirinkti, kur taupyti. Kodėl jie turėtų pasitikėti pensijų fondais, kurie daugiausia Lietuvoje yra privatūs? Žmogus žino, kad iš jo paslaugos norima uždirbti. Tuomet prasideda nepasitikėjimas. Tikėti reikia Dievu, o ne pensijų fondu“, - sakė R. Lazutka.

Remiantis Lietuvos banko statistika, 800 tūkst. žmonių šiuo metu pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visai nekaupia, o du trečdaliai kaupiančiųjų antrosios pakopos fonduose yra pasirinkę jiems pagal amžių netinkamus fondus.