„Deja, pasitvirtino blogiausios prognozės - iš 33 tirtų kelių tik keturi keliai yra be defektų. Dar įdomiau, kad net 18 kelių iš vis negalėjo būti priimti dėl padarytų pažeidimų šiuos kelius statant, bet darbai buvo priimti, kas parodo priežiūros institucijų aplaidumą. Ne tik pats darbas buvo blogas, bet ir projektavimo metu nebuvo suprojektuota teisingai. Viso to pasekmė yra ta, kad keliai yra lūžtantys“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis.

Anot jo, auditas parodė, kad tirtų kelių kokybė yra 25 proc. blogesnė nei tinkamai nuteistų kelių, o bendra valstybei padaryta žala gali siekti 16 mln. eurų.

„Iš rangovų bus reikalaujama visų blogų kelių atstatymo. Paraleliai naujajam „Problematikos“ (Susisiekimo ministerijos valdomai įmonei – BNS) vadovui bus pavesta ištirti, kodėl nekokybiški keliai buvo priimti. Jei rangovai kelių nesutaisys, bus teisminiai procesai ir jie palies tuos žmones, kurie buvo atsakingi už kelių priėmimą ir neužtikrino geros priežiūros“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Darbus tirtuose keliuose atliko bendrovės „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, „Kamesta“, „Panevėžio keliai“, „Alkesta“, „Hidrostatyba“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Žemaitijos keliai“, „Šiaulių plentas“, „Fegda“ ir kitos.

Ministerijos specialistų vertinimu, dėl šių defektų kelių tarnavimo laikas sutrumpėjo 5 metais.

Dėl prastai nutiestų kelių juose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis neigiamas šalčio poveikis.

Kelių kokybės tyrimus Kelių direkcija atliko kartu su Kelių ir transporto tyrimo institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos Nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu VTI.

Pirmojo kelių kokybės audito rezultatai pristatyti vasario pradžioje. Pirminis tyrimas parodė, kad 9 iš 10-ties tirtų kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų.