- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant išspręsti visos euro zonos ekonomikos problemas, vien centrinio banko veiksmų nepakaks, įsitikinęs Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis. Pasak ekonomisto, norint susitvarkyti su Europos Sąjungoje kylančiais iššūkiais, būtinas suderintas Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos (EK) ir didžiųjų Europos valstybių vyriausybių veikimas. Tačiau tokio suderinamumo kol kas nėra, pažymi jis.
„Visi suprantame, kad infliaciją turime ir dėl to, kad buvo pernelyg ambicingi planai pereiti prie žaliosios energetikos. Turėjo būti geriau pergalvotas, suplanuotas šitas kelias. Situacija, į kurią dabar papuolė ES ekonomika, jos neišspręsi vien pinigų politikos elementais. Gamyba nuo to vis tiek neatsigaus“, – Eltai kalbėjo R. Rudzkis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad jeigu Europos šalių ekonomika prieš keletą metų, net ir esant palankioms sąlygoms, augo itin lėtai, tai dabar, normalizuojant pigių pinigų politiką, krentant rinkos dalyvių lūkesčiams, išliekant išorės spaudimui dėl žaliavų ir energetikos kainų – iššūkių bus tik daugiau.
„Grįžkime į labai ramius ir gerus laikus. Prisiminkime, kokios buvo išorinės sąlygos Europai 2019 metais. Nafta pigi, tarp 50-60 dolerių, dujos išvis buvo juokingai pigios, žaliavos pigios. Tie patys metalai, mediena, kainavo du-du su puse karto pigiau negu dabar. Pinigai buvo spausdinami, palūkanų normos buvo minusinės. O euro zonos augimas buvo apie 1,5 proc. prie visų šiltnamio sąlygų, kurias sunku įsivaizduoti geresnes“, – prisiminė jis.
Pasak R. Rudzkio, dar prieš pandemiją susiklosčiusią keblią ūkio raidą daugiausiai nulėmė būtent Europos ekonominės politikos strateginiame plane padarytos klaidos.
„Aiškiai matosi, kad Europos Sąjungos politika paskutinius kelis metus buvo pernelyg ideologizuota. Turbūt žiūrint globaliai žalioji programa teisinga, bet jos tempas turi būti gerai pergalvotas. Ką reiškia staigiai pradėti gaminti labai daug saulės baterijų – iš karto pakyla tų metalų kainos, nes jų pasaulis nespėja prigaminti“, – įsitikinęs VU profesorius.
Apskritai, viena iš didžiausių energetikos politikos klaidų ekonomistas įvardija Vokietijos sprendimą atsisakyti atominės energetikos išteklių. Tai galiausiai lėmė, kad ši šalis dėl elektros energijos trūkumo ją ėmė pirkti Prancūzijos atominėse elektrinėse.
„Aš suprantu, kad naujų atominių elektrinių statymas yra problematinis, kadangi naujai pastatytų atominių elektrinių energija yra brangi. Reikia pripažinti. Ypač dabar, kai išaugo metalų kainos, kai ypač griežti saugos reikalavimai. Statyti naują atominę elektrinę tikrai būtų per brangu, nekonkurencinga. Bet uždarinėti veikiančias... čia protas neišneša“, – stebėjosi jis.
Be to, R. Rudzkis akcentuoja ir kitą Europos šalių ekonomikos problemą – konkurencingumo trūkumą.
„Priešakinėse technologijose Europos Sąjunga atsilieka. Pirmauja kai kurios Azijos valstybės ir Jungtinės Valstijos. Klasikinėje ekonomikoje pralaimima konkurencinė kova Azijos valstybėms. Čia ir yra problema. Imkime atominę energiją, kosmoso sritį, naujausius elektronikos pasiekimus - niekur Europos nesimato“, – tvirtino ekonomistas.
Kaip pažymi VU profesorius, pastaraisiais mėnesiais jau fiksuojamas neigiamas euro zonos užsienio prekybos balansas, nors įprastai Europa yra į eksportą orientuota ekonomika.
Vis tik jis sako abejojantis, kad vis dar susiduriant su prekių tiekimo trikdžiais, Europos įmonėms deklaruojant siekį perkelti visą gamybos procesą atgal į Vakarus, šis siekis būtų lengvai įgyvendinimas. Ekonomistas pabrėžia, kad Europoje reikiamų specialistų trūkumas yra tiesiog per daug ryškus.
„Vienas dalykas yra neiškelti gamybą į Aziją. Ir visai kitas dalykas yra sugrąžinti ją, kai tau pinigų trūksta, kai valstybės prasiskolinusios. Šiaip būtų galima skatinti, valstybė galėtų subsidijuoti. O iš ko subsidijuoti, jeigu skolos milžiniškos, palūkanos kils, Europos Komisija reikalaus balansuoti biudžetus“, – sakė R. Rudzkis.
ECB duomenimis, ekonomika šiemet paaugs 2,8 proc., o kitąmet – 2,1 proc. Bankas anksčiau prognozavo atitinkamai 3,7 proc. ir 2,8 proc. augimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Perdirbėjai nebesuperka obuolių krituolių – dėl didelių energijos kainų nebeapsimoka spausti sultis2
Perdirbėjai nebesuperka lietuviškų vasarinių obuolių krituolių, nes dėl didelių energijos kainų nebeapsimoka spausti jų sultis. Kai kurie sodininkai, kad ant žemės gali likti ir daug rudeninių obuolių krituolių. ...
-
Pinigų perlaidos Lietuvoje siunčiamos vis rečiau
Tiek vietinių, tiek tarptautinių piniginių perlaidų pastaraisiais metais nuosekliai mažėja. Lietuvos paštas sako, kad tam didžiausios įtakos turi nuo kovo sustabdytos piniginės perlaidos į Rusiją ir Baltarusiją, o Lietuvoje atsiskaitymai gry...
-
Ekonomistai: valstybė turėtų ryžtingiau padėti atlaikyti energijos kainų šoką3
Prezidentūrai pasiūlius kompensaciją už elektrą gyventojams mokėti ir po Naujųjų, ekonomistai tam pritaria ir sako, kad tęsti nuo pavasario galiojančią lengvatą reikėtų, kaip ir diskusijų, kiek ją būtų galima kelti, atsižvelgiant į š...
-
Brangstant energijai biudžetinės įstaigos mažins vartojimą, keis šviestuvus2
Augat šildymo ir elektros kainoms, vyriausybinės ir savivaldybių įstaigos žada taupyti: vienos mažins elektros, šilto vandens sunaudojimą, kitos keis šviestuvus. Dalis įstaigų dar svarsto, kokių priemonių imtis. ...
-
Tarp sostinės įmonių – teisiniai ginčai dėl teritorijos prie buvusio taksi parko
Sostinės verslininkai teismuose aiškinasi, ar teisėtai privatizuota aikštelė prie buvusio taksi parko Vilniuje. ...
-
VMI: maitinimo sektoriuje iki liepos nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų2
Viešojo maitinimo sektoriuje, įskaitant pajūrio kurortus, šiemet sausį – liepą nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų ir priskaičiuota 200 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių, pranešė Valstybinė mokesčių insp...
-
Bulvių augintojai: derlius bus prastesnis negu pernai, bulvės brangs19
Nukentėję nuo kaitros pernai bulvių augintojai šiuos metus vadina dar blogesniais – ilgas ir šaltas pavasaris trukdė kaltis daigams, o dabar laukuose bulvės ne noksta, o pūva vagose tyvuliuojančiame vandenyje. Todėl bulvių derlius ...
-
Palaipsniui ruošiamasi iš Rusijos perimti Europos naftos rinką9
Nors naftos kartelis OPEC+ anksčiau žadėjo naftos gavybą padidinti 650 tūkst. barelių per dieną, bet pasirodžius liepos mėnesio duomenims galima konstatuoti, kad gavyba iš viso išaugo 490 tūkst. barelių per dieną, teigia Vilniaus univ...
-
„Žilinskis ir Co“ už 15,2 mln. eurų statys skirstyklą „Mūša“
Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ užsakymą projektuoti ir statyti 330 kV skirstyklą „Mūša“ Joniškio rajone laimėjo energetikos projektų ...
-
Asociacijos: santykių nutraukimas su Kinija paveiktų Lietuvos konkurencingumą2
Kinijai pareiškus apie nutraukiamus ryšius su Lietuva susisiekimo srityje, Nacionalinės aviacijos asociacijos vadovas sako, kad šalies aviacija tiesioginių ryšių su Kinija neturi, tačiau tokie veiksmai gali paveikti šalie...