R. Rudzkis: euro zonos problemas pirmiausia nulėmė ekonominėje strategijoje padarytos klaidos

Siekiant išspręsti visos euro zonos ekonomikos problemas, vien centrinio banko veiksmų nepakaks, įsitikinęs Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis. Pasak ekonomisto, norint susitvarkyti su Europos Sąjungoje kylančiais iššūkiais, būtinas suderintas Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos (EK) ir didžiųjų Europos valstybių vyriausybių veikimas. Tačiau tokio suderinamumo kol kas nėra, pažymi jis.

„Visi suprantame, kad infliaciją turime ir dėl to, kad buvo pernelyg ambicingi planai pereiti prie žaliosios energetikos. Turėjo būti geriau pergalvotas, suplanuotas šitas kelias. Situacija, į kurią dabar papuolė ES ekonomika, jos neišspręsi vien pinigų politikos elementais. Gamyba nuo to vis tiek neatsigaus“, – Eltai kalbėjo R. Rudzkis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad jeigu Europos šalių ekonomika prieš keletą metų, net ir esant palankioms sąlygoms, augo itin lėtai, tai dabar, normalizuojant pigių pinigų politiką, krentant rinkos dalyvių lūkesčiams, išliekant išorės spaudimui dėl žaliavų ir energetikos kainų – iššūkių bus tik daugiau.

„Grįžkime į labai ramius ir gerus laikus. Prisiminkime, kokios buvo išorinės sąlygos Europai 2019 metais. Nafta pigi, tarp 50-60 dolerių, dujos išvis buvo juokingai pigios, žaliavos pigios. Tie patys metalai, mediena, kainavo du-du su puse karto pigiau negu dabar. Pinigai buvo spausdinami, palūkanų normos buvo minusinės. O euro zonos augimas buvo apie 1,5 proc. prie visų šiltnamio sąlygų, kurias sunku įsivaizduoti geresnes“, – prisiminė jis.

Pasak R. Rudzkio, dar prieš pandemiją susiklosčiusią keblią ūkio raidą daugiausiai nulėmė būtent Europos ekonominės politikos strateginiame plane padarytos klaidos.

„Aiškiai matosi, kad Europos Sąjungos politika paskutinius kelis metus buvo pernelyg ideologizuota. Turbūt žiūrint globaliai žalioji programa teisinga, bet jos tempas turi būti gerai pergalvotas. Ką reiškia staigiai pradėti gaminti labai daug saulės baterijų – iš karto pakyla tų metalų kainos, nes jų pasaulis nespėja prigaminti“, – įsitikinęs VU profesorius.

Apskritai, viena iš didžiausių energetikos politikos klaidų ekonomistas įvardija Vokietijos sprendimą atsisakyti atominės energetikos išteklių. Tai galiausiai lėmė, kad ši šalis dėl elektros energijos trūkumo ją ėmė pirkti Prancūzijos atominėse elektrinėse.

„Aš suprantu, kad naujų atominių elektrinių statymas yra problematinis, kadangi naujai pastatytų atominių elektrinių energija yra brangi. Reikia pripažinti. Ypač dabar, kai išaugo metalų kainos, kai ypač griežti saugos reikalavimai. Statyti naują atominę elektrinę tikrai būtų per brangu, nekonkurencinga. Bet uždarinėti veikiančias... čia protas neišneša“, – stebėjosi jis.

Be to, R. Rudzkis akcentuoja ir kitą Europos šalių ekonomikos problemą – konkurencingumo trūkumą.

„Priešakinėse technologijose Europos Sąjunga atsilieka. Pirmauja kai kurios Azijos valstybės ir Jungtinės Valstijos. Klasikinėje ekonomikoje pralaimima konkurencinė kova Azijos valstybėms. Čia ir yra problema. Imkime atominę energiją, kosmoso sritį, naujausius elektronikos pasiekimus - niekur Europos nesimato“, – tvirtino ekonomistas.

Kaip pažymi VU profesorius, pastaraisiais mėnesiais jau fiksuojamas neigiamas euro zonos užsienio prekybos balansas, nors įprastai Europa yra į eksportą orientuota ekonomika.

Vis tik jis sako abejojantis, kad vis dar susiduriant su prekių tiekimo trikdžiais, Europos įmonėms deklaruojant siekį perkelti visą gamybos procesą atgal į Vakarus, šis siekis būtų lengvai įgyvendinimas. Ekonomistas pabrėžia, kad Europoje reikiamų specialistų trūkumas yra tiesiog per daug ryškus.

„Vienas dalykas yra neiškelti gamybą į Aziją. Ir visai kitas dalykas yra sugrąžinti ją, kai tau pinigų trūksta, kai valstybės prasiskolinusios. Šiaip būtų galima skatinti, valstybė galėtų subsidijuoti. O iš ko subsidijuoti, jeigu skolos milžiniškos, palūkanos kils, Europos Komisija reikalaus balansuoti biudžetus“, – sakė R. Rudzkis.

ECB duomenimis, ekonomika šiemet paaugs 2,8 proc., o kitąmet – 2,1 proc. Bankas anksčiau prognozavo atitinkamai 3,7 proc. ir 2,8 proc. augimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių