„Aš vertinu šį projektą absoliučiai aiškiai - kad tai yra geopolitinis projektas, tai yra geopolitiškai buvo pasirinktas taškas būtent šioje vietoje ir kartu su Kaliningrado AE, kuri irgi buvo pradėta statyti, bet jos statybos buvo įšaldytos iš karto po referendumo, įvykusio Lietuvoje dėl Visagino AE. Kartu šie du projektai yra geopolitiniai, nes jie yra iš abiejų pusių Lietuvos, ties mūsų bendra siena su Lenkija, kuri yra mūsų langas į ES, kur mes turime ir „Via Baltica“, ir „Rail Baltica“, ir elektros jungtį, ir dujų jungtį, ir dviejų tokių elektros generavimo šaltinių sukūrimas ir vienoje, ir kitoje pusėje apsunkina Lietuvai ir Baltijos regionui sistemine prasme gyvenimą“, - LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ pirmadienį sakė R.Švedas.

Anot jo, nebeužtekus pinigų Karaliaučiaus AE, Astravo jėgainės statyba tęsiama. R.Švedas teigė neabejojantis, kad pastaroji bus pastatyta.

„Ji jau yra mums problema, ir tai problema ne tik branduolinės saugos - ji sukels mums ir ekonomines pasekmes, sistemines - elektros sistemos, ir geopolitines, mes virsime šitam diskusijų, nesusipratimų ir įvairių aiškinimųsi su kaimynais katile. Užprogramuotas konfliktas su kaimynais niekam nereikalingas, su kaimynais reikia sugyventi draugiškai“, - kalbėjo buvęs diplomatas.

Pasak R.Švedo, Lietuvai šiuo metu reikia labiausiai rūpintis Astravo AE saugumu, kokybe, nepaisant to, kad Klaipėdos uostas yra priklausomas nuo baltarusiškų krovinių.

„Geriausias pavyzdys, kad tai yra geopolitinis projektas - pirmiau eina geopolitinis tikslas, ir tik po to eina ekonominis techninis pagrįstumas ir visi kiti dalykai. Aš, kaip pilietis, esu nepatenkintas mūsų kaimynais ir net nepaisant tarpusavio priklausomybių, pavyzdžiui, kaip Suomija nekels klausimo Rusijai, taip mes irgi galėtume sakyti - Klaipėdos uostas priklauso nuo Baltarusijos krovinių, čia prasideda labai jautrūs dalykai, sukuriama grandininė reakcija, bet tai nereiškia, kad mes neturime šio klausimo kelti. Branduolinė sauga yra objektyvūs dalykai - vienas dalykas, ekonominės rinkos iškraipymas - Baltijos šalys visada tai kelia. Tai kas gausis? Baltarusija eksportuos elektrą, pagaminą neva pigiausioje elektrinėje, tai kaip galime mes konkuruoti - Estija, Latvija, Lietuva visada kėlė tą klausimą, kad mums sunku konkuruoti ES su elektra, pagaminta iš Rusijos dujų, kurios Baltarusijoje ir Rusijoje yra 4 kartus pigesnės. Manau, kad kad tą klausimą reikia kelti Briuselyje ir yra galimybės imtis priemonių, ir mes negalime jų nekelti. Įmanomi sprendimai“, - LRT televizijai sakė R.Švedas.

Jis citavo Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką, kuris 2013 metų balandį, kaip skelbė naujienų agentūra „Interfax“, sakė: „Mūsų elektrinė ir Rusijos elektrinė Kaliningrade yra ašaka gerklėje ES ir Baltijos šalims. Jie pavėlavo, jie jau nebegalės pastatyti savo AE, jie mums nebe konkurentai, jie bus priversti pirkti mūsų ir rusišką elektrą“.

A.Lukašenka, be to, sakė, jog Baltarusija norėtų pastatyti ir antrą AE, tačiau tam neturi nei pinigų, nei generalinio rangovo, nei šalies, kuri paskolintų pinigų.

Lietuvos mokslininkai neseniai pateikė penkias alternatyvas, kaip Lietuva galėtų riboti elektros importą iš Astravo AE, kuri, Lietuvos nuomone, statoma nesaugiai ir nesilaikant tarptautinių reikalavimų. Jos tiekimą komerciškai riboti būtų galima jau dabar, o fiziškai jos neįsileisti būtų galima vėliau, pradėjus sinchronizavimo su kontinentine Europa darbus, parodė bendrovės „Litgrid“ užsakymu atlikta studija.

Lietuva yra aršiausia Baltarusijos kritikė - negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, šalis kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas.

Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.

Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Statytojai teigia, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW) galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų pabaigoje, o toks pat antrasis reaktorius - 2020-ųjų viduryje. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.