- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą importuojama ergijos gamybai skirta baltarusiška mediena gali būti radioaktyvi, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas.
Jis abejoja, ar tinkamai kontroliuojama, kad į šalį nepatektų užteršta mediena, todėl ragina sekti Latvijos, griežtinančios biokuro radioaktyvumo normatyvus, pavyzdžiu.
„Lietuvišką biokurą šį sezoną greičiausiai totaliai pakeis baltarusiškas importuotas biokuras. Jeigu seniau lietuviškas biokuras konkuruodavo su baltarusišku tik Vilniaus krašte, rytiniuose regionuose, pasienyje, (...) tai šiuo metu visa Lietuva yra iš esmės perimta biokuro importo. Ką tik pasibaigę aukcionai „Klaipėdos energijoje“, kuri yra toliausiai nutolusi vieta nuo Baltarusijos sienos, irgi bus, tikėtina, baltarusiškos kilmės biokuras“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime teigė parlamentaras.
Pasak S. Gentvilo, abejoti dabartine importuojamo biokuro kontrole verčia tai, kad remiamasi Baltarusijos sertifikatais dėl medienos užterštumo radiacija: „Tą daro ne Lietuvos laboratorijos, o vadovaujamės importuotojo Baltarusijos valstybinės laboratorijos sertifikatu“.
Latvijos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento direktorė Silvia (Silvija) Nora Kalniņė pranešė, kad Latvijoje rengiami įstatymai, kurie sugriežtins medienos įvežimą.
„Siekiame apsaugoti gyventojus“, – tvirtino ji.
S. N. Kalniņės teigimu, 2018 metais Rygos šilumos tinklai pastebėjo per aukštą radiacijos lygį iš kaminų išmetamuose dūmuose. Tyrimas parodė, kad cezio kiekis pelenuose labai didelis. Todėl buvo griežtinami reikalavimai biokurui.
Anot S. Gentvilo, Lietuvos energijos išteklių birža „Baltpool“ nereikalauja, kad tiekėjai pagrįstų vadinamųjų biokuro malūnų pajėgumų, įtarimų kelia ir tai, kad šilumos gamintojai, siekdami apsidrausti dėl baltarusiškos medienos, tiekėjų prašo garantijų rašto.
Žaliosios politikos instituto direktorė, Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę (AE) steigėja ir tarybos narė Ieva Budraitė sako, kad medienoje, ypač iš Černobylio zonos, yra ne tik natūraliai susikaupusių radionuklidų, bet cezio ir stronsio, kurie degdami gali neigiamai veikti aplinką ir žmones, nuostollių dėl to gali patirti ir šilumos tiekėjai.
„Radiacija kaupiasi katiluose, kai tarša pasiekia tam tikrą lygį, reikia labai brangaus tų katilų valymo“, – teigė I. Budraitė.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas Mindaugas Šilininkas sako, kad pelenų analizė rodo, kad baltarusiško biokuro pelenų užterštumas yra smarkiai didesnis už lietuviško.
„Skirtumas tarp lietuviško ir baltarusiško biokuro pelenų yra – radiacinis užterštumas viršija 10-15 kartų“, – teigė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas,
M. Šilininkas prognozuoja, kad Lietuvoje sudeginus baltarusišką medieną išmetama apie 20 tūkst. tonų pelenų. Anot jo, Lietuvoje medienoje leidžiama radioaktyviojo cezio koncentracija yra 30 bekerelių kilogramui – tyrimai rodo, kad lietuviškos medienos pelenuose ši norma neviršijama.
Lietuva, pasak S. Gentvilo, per metus sunaudoja 4 mln. kubinių metrų biokuro, kuris sudaro 15-20 proc. galutinės šilumos kainos. M. Šilininkas teigė, jog į šalį importuojama apie 800 tūkst. tonų medienos per metus, o šiemet, kai atsidarys Vilniaus kogeneracinė elektrinė, šis kiekis gali viršyti milijoną tonų.
Užterštos baltarusiškos medienos problema Lietuvoje keliama ne pirmą kartą.
Siekiant, kad į šalį nepatektų radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos medienos, nuo 2015-ųjų kurą iš trečiųjų valstybių leista įsivežti tik radiologiniais tyrimais, įrodančiais, kad užterštumas neviršija normos.
2015-2016 metais ypač dažnai pasieniečiai iš Baltarusijos neįleisdavo vilkikų su įvairiais medienos kroviniais, viršijančiais leistiną radiacijos normą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: pelno mokesčio lengvatos poveikis biudžetui – dar neaiškus
Nors valdantieji šią savaitę paskelbė siekiantys išlaikyti poros metų laikotarpį be naujų mokesčių ar lengvatų, prezidentas Gitanas Nausėda, prieš dvi savaites pasiūlęs taikyti pelno mokesčio lengvatą 8 proc. atlyginimus keli...
-
Ekonomistas: savivaldybės pakankamai subrendo, kad galėtų skolintis atviroje rinkoje
Savivaldybėms turėtų būti suteikiama daugiau finansinio savarankiškumo leidžiant skolintis ne tik valstybės lygmeniu, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ne visos savivaldybės yra pasiruošusios sava...
-
Akcija „Lydeka“ Kaune: aplinkosaugininkai pažeidimus skaičiuoja dešimtimis2
Vakar Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais vykdė akciją „Lydeka 2021“: patikrino 215 žvejų ir nustatė 28 pažeidimus. ...
-
Ekonomistas: užsitęsęs karantinas kol kas mažai paveikė Lietuvos vartotojų lūkesčius
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad užsitęsęs karantinas kol kas mažai paveikė Lietuvos vartotojų lūkesčius, tačiau jam tęsiantis didėja tikimybė, kad vartotojai pradės bloginti savo finansų padėties, darbo ri...
-
Statybų ir renovacijos sektorių laukia pokyčiai: keis reguliavimą, orientuos į ES standartą3
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išei...
-
Valdžia akla: per karantiną vienos įmonės smaugiamos, o kitos – tarpsta5
Ar Konkurencijos tarybos pareiga vien ieškoti neteisėtų susitarimų tarp įmonių, ar vis dėlto ir valdžios dėmesį atkreipti į jos išleidžiamais teisės aktais sukuriamas nelygiavertės konkurencijos sąlygas? Mažesniųjų įmonių veikl...
-
Išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo per pandemiją, siūloma skaičiuoti palankiau
Pandemijos metu darbdaviui paskelbus prastovas darbuotojams, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos gali sumažėti. ...
-
Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą2
Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atsk...
-
Ministerija: dar anksti daryti išvadas, kaip „Brexit“ paveikė krovinių vežimo apimtis
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad dar anksti spręsti, kaip galutinis Jungtinės Karalystės (JK) išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) bendrosios rinkos paveikė krovinių vežimo apimtis į šią šalį. ...
-
Vietoj atsinaujinančio kuro jau įsigali atliekos1
Lietuvoje deginti skirtos atliekos jau stumia iš rinkos biokurą. Kaune praėjusiais metais pradėjusi veikti Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) jau spėjo nemenkai pakeisti šilumai gaminti naudojamo kuro struktūrą, pamažu stumdama biokuro ti...