„Džiaugiamės, kad susidomėjimas „Rail Baltica“ geležinkelio projektu išlieka ir net auga. Tai galėjo lemti ne tik projekto mastas, bet ir realios naudos suvokimas. Pavyzdžiui, šiemet pavasarį Lenkijai dėl pandemijos uždarius šalies sienas būtent tai, kad iki Kauno jau turime prieš penkerius metus nutiestą europinės vėžės geležinkelį, leido mums evakuoti piliečius iš Vokietijos. Kalbant apie dabartinius darbus tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį, Kaune modernizuojamas geležinkelio mazgas iš esmės pagerino eismo sąlygas Palemone, vyksta daug kitų su „Rail Baltica“ projektu susijusių darbų“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Padidėjo ne tik žinomumas, bet ir, lyginant su pernai, išaugo skaičius manančių, kad šis projektas yra reikalingas Lietuvai. 2019-aisiais kad projektas reikalingas arba greičiau reikalingas manė 62 proc. apklaustųjų, šiemet šis procentas šiek tiek ūgtelėjo ir pasiekė 66 proc.

Didžiausios naudos šaliai, gyventojų įsitikinimu, yra tai, kad naujas geležinkelis pagyvins turizmo sektorių. Taip mano kas antras respondentas. Beveik tiek pat yra manančių, kad pastačius „Rail Baltica“ geležinkelį pagerės bei padidės krovinių gabenimas per Lietuvą.

Tyrimas atliktas rugsėjo 16-26 dienomis, jo metu apklausti 1006 18-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.