„Tas vadinamas premija arba tryliktasis atlyginimas yra normali praktika, kuri yra sutinkama tiek komercinėse įstaigose, tiek valstybinėse struktūrose. Klaipėdos uostas, Lietuvos geležinkeliai – tai įmonės, kurios yra konkuruojančios rinkoje, tad mes galime pamatuoti rezultatus: papildomai pritrauktas klientų srautas, didesnis krovinių srautas, aukštesnės vertės sutartys ir t. t. Jos visą laiką turi pamatuojamus parametrus ir nepamirškime, kad tai yra pelno siekiančios įstaigos“, – sakė A. Bartkus.

A. Bartkus/Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Piniginė išraiška metų pabaigoje ar per metus tokioms įstaigoms yra tikrai didelė. Tačiau, anot pašnekovo, Registrų centro vadovas tokio paskatinimo nesusipelnė.

„Registrų centro motyvacija yra nauda valstybei per įplaukas į biudžetą, bet nepamirškime, kad Registrų centro papildomai sukurtas pelnas – tai nuostoliai kitiems ūkio subjektams. Registrų centras – tai įstaiga, kuri turėtų veikti ir siekti nulinio pelno, kas reikštų, kad jie išsilaiko save, padengia savo sąnaudas ir suteikia visuomenei reikiamas funkcijas, kurias ir turi suteikti. Tai, kad praėjusiais metais turėjome didesnį deklaruojančių nekilnojamojo turto sandorį asmenų skaičių, nėra Registrų centro nuopelnas. Tai, kad daugiau įmonių registravo savo nuostatus, irgi nėra Registrų centro nuopelnas“, – aiškino vyras.

Registrų centras – tai įstaiga, kuri turėtų veikti ir siekti nulinio pelno, kas reikštų, kad jie išsilaiko save, padengia savo sąnaudas ir suteikia visuomenei reikiamas funkcijas, kurias ir turi suteikti.

Registrų centras prisidėjo prie pandemijos suvaldymo, galimybių paso įgyvendinimo, skiepų registracijos, tačiau šie motyvai, anot pašnekovo, nėra pagrindas tokiai didelei piniginei išraiškai skirti.

„Didelė dalis jų pelno yra dėl didesnio besikreipiančių asmenų skaičiaus, kurie norėjo registruoti nekilnojamojo turto sandorius. Tai – ne jų rezultatas: žmonės sudarė sandorius, juos reikėjo kažkur registruoti, todėl ėjo ir registravo tenai. Dabar dėl galimybių paso. Visi mes dirbome pandemijos metu ir visi turėjome pakeisti savo veiklą, pritaikyti ją prie naujų formų, reiškia, švietimo įstaigų nuopelnas yra nemenkesnis negu Registrų centro. Negana to, jeigu galimybių pasas yra užsakymas, kurį įgyvendino tam tikra informacinių technologijų įmonė, tai tokiu atveju premija turėtų tekti šitai informacinių technologijų įmonei, o ne Registrų centrui. Ir trečia, dažniausiai įmonių darbuotojai ar organizacijos nėra premijuojami, jei jie yra sukėlę tam tikrų problemų netolimoje praeityje. 2020 metais Registrų centras sukūrė milžinišką problemą, t. y., neveikė e-sveikata. Negana to, mes žinojome, kur yra saugomi e-sveikatos serveriai, o tai, kalbant apie valstybės saugumą, jau yra milžiniška žala. Tokių serverių vietų neturėtų žinoti niekas – netgi per avarijas jos niekada neturėtų būti skelbiamos. Tai yra sudedamoji saugumo dalis. Kai 2020 metais įvyksta tokia avarija, 2021 m. yra skiriama premija dėl to, kad daugiau žmonių atėjo deklaruoti nekilnojamojo turto sandorių, tai jau atrodo šiek tiek keistai. Kita vertus, gal čia yra kažkas tokio, ko mes irgi nežinome. Tačiau ši įmonė ar Regitra – tai yra nulinio pelno įmonės, kurios iškrenta iš konteksto“, – nuomonę išsakė ekonomistas.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Registrų centro įgyvendintos galimybių paso ir skiepų registracijos sistemos pandemijos pradžioje veikė ne itin sklandžiai, buvo susidurta su daugybe trikdžių. Tačiau kad paskatinimas pinigine išraiška paskatins geresnius darbo rezultatus, ekonomistas abejojo.

„Supraskime tai, kad pandemija visiems sukūrė įvairių papildomų darbų, funkcijų. Mes visi tas savo funkcijas esame atlikę ir įgyvendinę. Lygiai taip pat padarė ir jie: strigo, strigo – tai yra normalūs darbiniai reikalai. Mes dėl to nei pykstame, nei ką, bet premijuoti čia, tiesą sakant, nėra už ką“, – tikino jis.

Esą Registrų centras – tarsi monopolininkas: neturi nei su kuo lygiuotis, nei su kuo konkuruoti.

„Priimkime tai, kad turi būti atliktos tam tikros registravimo ir teisinio patvirtinimo procedūros. Jie šitas procedūras įgyvendino. Žinoma, kad jie turi save išlaikyti – tai reiškia, kad už šitas paslaugas turi būti imamas tam tikras mokestis. Mokestis turi būti tokio dydžio, kad metų pabaigoje šita įmonė išeitų su nuliniu pelnu, o ne kad atneštų naudą biudžetui“, – teigė A. Bartkus.

Registrų centro komentaras

Vadovaujantis Registrų centro atlygio politikos, darbuotojų veiklos vertinimo politikos ir darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, įmonės darbuotojams šių metų viduryje buvo išmokėta kintamoji metinė atlygio dalis, priklausanti nuo darbuotojų metinių veiklos tikslų pasiekimo. Bendra darbuotojams už 2020 metais pasiektus individualius tikslus išmokėta suma siekė 1,9 mln. eurų.

Registrų centro generaliniam direktoriui premija skiriama vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 nuostatomis.