- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sprendimus dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros prekybos zonų sujungimo būtina priimti atlikus kaštų ir naudos analizę – dėl jos būtų sprendžiama praėjus bent metams po 2025-ųjų vasarį planuojamos Baltijos šalių tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa.
Tai nurodoma Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojų pozicijoje dėl Baltijos prekybos zonų konfigūracijos peržiūros, kurią trečiadienį paskelbė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Šiuo metu prioritetas teikiamas Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 metų vasarį. Dėl kaštų-naudos analizės atlikimo ir Baltijos prekybos zonų konfigūracijos pokyčių galėtų būti sprendžiama praėjus bent metams po sinchronizacijos projekto įgyvendinimo, įvertinus rinkų veikimo duomenis bei pasikonsultavus su ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)“, – teigia Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojai.
Pasak jų, sinchronizavimas būtų „pradinis (rinkų veikimo – BNS) duomenų rinkimo realiuoju laiku taškas“.
Šiuo metu prioritetas teikiamas Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 metų vasarį.
Reguliuotojų teigimu, kaštų ir naudos analizė reikalinga „siekiant įvertinti skirtingų alternatyvų poveikį ekonominiam efektyvumui ir rinkos veiksmingumui“, o rinkų duomenų vertinimas turi būti objektyvus, nešališkas bei atliktas laikantis „aukštų mokslinių standartų“.
„Peržiūrint esamą Baltijos prekybos zonų konfigūraciją būtų siekiama padidinti ekonominį efektyvumą ir konkurenciją regioninėje rinkoje bei tinklo saugumą“, – teigia reguliuotojai.
VERT pirmininkas Renatas Pocius kovą teigė, kad bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinka galėtų veikti 2027 metais, jei sprendimas dėl to būtų priimtas po 2025-ųjų vasarį numatyto Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa.
Anot jo, dabar veikiančios trys atskiros prekybos zonos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė tuomet sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas, tačiau dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam būtų reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.
Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga kovą abejojo, ar bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidintų nepriklausomų tiekėjų skaičių bei konkurenciją. Tuo metu „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna teigė, kad bendra Baltijos šalių elektros zona galėtų teigiamai paveikti didmeninę rinką, tuo metu mažmeninėje, pasak jo, tarp šalių matomi „milžiniški skirtumai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip atpažinti nesąžiningus pardavėjus socialiniuose tinkluose – VVTAT ir VMI dalinasi atmintine pirkėjams
Socialiniai tinklai tampa vis populiaresne platforma vartotojams įsigyti įvairių prekių ir paslaugų. Nors prekybai internete, įskaitant ir socialinius tinklus, taikomi vartotojų teisių ir mokestiniai reikalavimai, vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl ne...
-
Gėda: globos namų gyventojams – „šlamštas“, o iš jiems skirtų produktų administracijai kepti kibinai1
Marijampolės savivaldybėje įsikūrusių globos namų gyventojams tiektas nevisavertis maistas, tuo metu iš jiems skirtų produktų kepti kibinai administracijai, nustatė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai. ...
-
ECB atnaujino euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį atnaujino prieš tris mėnesius skelbtas euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos šiame 20-ies valstybių bloke prognozes. ...
-
A. Latakas: laivas su rusiška salietra bus iškrautas kitur, o tvarkomas galbūt Klaipėdoje19
Rusišką amonio salietrą gabenantis laivas „Ruby“ sprogų krovinį iškraus kitame uoste, tuomet bus sprendžiama, ar jį įleisti į Klaipėdos uostą ir čia remontuoti, sako uosto vadovas. ...
-
ECB sumažino bazines palūkanas
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas, taip savo žvilgsnį nuo infliacijos smukdymo nukreipdamas į ekonomikos skatinimą. ...
-
Premjerė: rusišką salietrą gabenantis laivas į Klaipėdą įleistas nebus24
Rusišką amonio salietros krovinį gabenantis, su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Ruby“ nebus įleistas į Klaipėdos uostą remontui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Išėjimo iš darbo agentūros: ar tai būtų populiaru Lietuvoje?
Ieškoti darbo su agentūros pagalba, tarsi jau įprasta, bet ar esate girdėję apie išėjimo iš darbo agentūras? Tokios veikia Japonijoje, kuri garsėja itin kultūringu elgesiu tarp žmonių. ...
-
Politikai nori gerinti kelių būklę Lietuvoje: siūlo remtis Lenkijos pavyzdžiu6
Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų atstovai kaip vieną iš esminių problemų šalyje įvardija tragišką kelių būklė bei ragina imtis permainų finansavimo modelyje. Tarp pasiūlymų – galimybė apmokestinti dalį ...
-
LEA: Lietuvoje – didžiausias benzino vidutinės kainos sumažėjimas per savaitę
Per pastarąją savaitę Lietuvoje degalų vidutinės kainos ir toliau mažėjo: benzinas atpigo 0,036 Eur/l, arba 2,5 proc., o dyzelino vidutinė kaina sumažėjo 0,018 Eur/l, arba 1,3 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ECB turėtų priimti sprendimą dėl palūkanų
Euro zonoje fiksuojant lėtėjantį infliacijos augimo tempą, Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį turėtų priimti sprendimą dėl palūkanų normų. ...