Aplinkos ministro teigimu, ES iki šiol švaresniam vandeniui skyrė 1,5 mlrd. eurų nuo įstojimo į Bendriją pradžios. O tai yra po 500 eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui – nuo kūdikio iki senjoro. 

Tačiau ES kranelis vandentvarkai bus užsuktas.

Aplinkos viceministras mano, kad ES neskiriant pinigų vandenį tiekiančios regioninės įmonės liks prispaustos kampe su skolomis ir turės du pasirinkimus – branginti vandenį arba dengti skolas iš savo ar savivaldybės lėšų. 

Ministerijos teigimu, atokesnių regionų gyventojams vandens tiekimo brangimas taptų nepakeliama našta. Tad inicijuojama reforma, kad vandens tiekimo įmonės susijungtų.

Didmiesčiuose vanduo brangtų, o regionuose atpigtų.

Biržuose gyventojai už vandenį moka daugiau nei 2,5 euro, o štai panevėžiečiai – vos daugiau nei 1,5 euro. Taigi priėmus pakeitimus didžiųjų miestų gyventojai turėtų dengti mažesnio miesto vandens vartojimo sąskaitą. Didmiesčiuose vanduo brangtų, o regionuose atpigtų.

Tačiau regione dirbančios mažosios įmonės su tokiu pasiūlymu nesutinka. „Biržų vandenų“ direktorė tikina, kad gera valia grįsti pakeitimai kainų nesumažins net ir regionų gyventojams, o miestiečiams jos kiltų.

Ji priduria, kad panašios pertvarkos jau buvo įgyvendinamos anksčiau, o jos atnešė tik neigiamas pasekmes, nes mažos įmonės nuolat likdavo paraštėse. 

Su nuostolingomis įmonėmis nenori jungtis ir pelningos. 

Bet politikai įžvelgia, kad taip turtingos savivaldybės nenori prisidėti prie aplinkos gerinimo visai Lietuvai ir vengia dalintis savo turtu su kitais. 

Tuo metu politikai nesutaria, ar su tokiais pasiūlymais ministerija turėtų kištis į savivaldybių valdomas įmones ir taip mažinti jų savarankiškumą. 

Aplinkos ministerija vandentvarkos reformos įstatymų projektus planuoja teikti rudens sesijoje. 

Šiemet brangiausiai už vandenį mokėjo Anykščių gyventojai – 3,84 euro, tris kartus mažiau – vilniečiai – 1,16 euro.