Reikia nusiteikti dar vienam brangimui: teks daugiau mokėti ir už vandenį

  • Teksto dydis:

Reikia nusiteikti dar vienam brangimui – teks daugiau mokėti ir už gyvybiškai svarbų vandenį. Europos Sąjunga vandentvarkai nebeskirs milijardų, tad vandenį tiekiančios regioninės įmonės liks su skolomis ir turės jį branginti. Anot Aplinkos ministerijos, atokesnių regionų gyventojams vandens brangimas taptų nepakeliama našta ir inicijuoja vandens tiekimo įmonių susijungimą. Tačiau pelningosios savo turtu dalintis nenori ir atkerta, kad už regionų gyventojus nemokės, praneša LNK.

Aplinkos ministro teigimu, ES iki šiol švaresniam vandeniui skyrė 1,5 mlrd. eurų nuo įstojimo į Bendriją pradžios. O tai yra po 500 eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui – nuo kūdikio iki senjoro. 

Tačiau ES kranelis vandentvarkai bus užsuktas.

Aplinkos viceministras mano, kad ES neskiriant pinigų vandenį tiekiančios regioninės įmonės liks prispaustos kampe su skolomis ir turės du pasirinkimus – branginti vandenį arba dengti skolas iš savo ar savivaldybės lėšų. 

Ministerijos teigimu, atokesnių regionų gyventojams vandens tiekimo brangimas taptų nepakeliama našta. Tad inicijuojama reforma, kad vandens tiekimo įmonės susijungtų.

Didmiesčiuose vanduo brangtų, o regionuose atpigtų.

Biržuose gyventojai už vandenį moka daugiau nei 2,5 euro, o štai panevėžiečiai – vos daugiau nei 1,5 euro. Taigi priėmus pakeitimus didžiųjų miestų gyventojai turėtų dengti mažesnio miesto vandens vartojimo sąskaitą. Didmiesčiuose vanduo brangtų, o regionuose atpigtų.

Tačiau regione dirbančios mažosios įmonės su tokiu pasiūlymu nesutinka. „Biržų vandenų“ direktorė tikina, kad gera valia grįsti pakeitimai kainų nesumažins net ir regionų gyventojams, o miestiečiams jos kiltų.

Ji priduria, kad panašios pertvarkos jau buvo įgyvendinamos anksčiau, o jos atnešė tik neigiamas pasekmes, nes mažos įmonės nuolat likdavo paraštėse. 

Su nuostolingomis įmonėmis nenori jungtis ir pelningos. 

Bet politikai įžvelgia, kad taip turtingos savivaldybės nenori prisidėti prie aplinkos gerinimo visai Lietuvai ir vengia dalintis savo turtu su kitais. 

Tuo metu politikai nesutaria, ar su tokiais pasiūlymais ministerija turėtų kištis į savivaldybių valdomas įmones ir taip mažinti jų savarankiškumą. 

Aplinkos ministerija vandentvarkos reformos įstatymų projektus planuoja teikti rudens sesijoje. 

Šiemet brangiausiai už vandenį mokėjo Anykščių gyventojai – 3,84 euro, tris kartus mažiau – vilniečiai – 1,16 euro.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ypatingai bukam patryjotui

Ypatingai bukam  patryjotui  portretas
Nesuvoki net teksto ? Analfabetas ? Kur tie pinigai buvę valdantieji ( valstiečiai buvo tik 4 m nuo įstojimo į ES !!! ) Aplinkos ministro teigimu, ES iki šiol švaresniam vandeniui skyrė 1,5 mlrd. eurų nuo įstojimo į Bendriją pradžios. O tai yra po 500 eurų KIEKVIENAM Lietuvos gyventojui – nuo kūdikio iki senjoro. 

Vila

Vila portretas
Niekaip nesuprantu,is kur tos skolos, kurias norint padengti, reikes branginti vandeni, jeigu ES skyre 1,5 mlrd euru? Is kur jos atsirado? Juk vanduo yra visu Lietuvos zmoniu, nes tai yra musu zemeje ir mes visi esame tu istekliu seimininkai, o ne kelios imones, kurios ta vandeni isgauna ir paskirsto gyventojams. Dabar tarsi esame vargsai giminaiciai, kurie uz viska turi moketi, o tos imones is to kraunasi pelna ir dar sugeba paskesti skolose, nors sau atlyginimams ir pelnui pinigu uztenka. Gal jau gana tyciotis is zmoniu ir galvoti,kad jie nieko nesupranta? Visa musu turta baigia pasiglemzti iv.imones, kurias valdzia palaimina ir padaro isskirtinemis tam tikru resursu tiekejomis? Bet jos nera to turto savininkes ar jau bent taip neturi buti. Cia kaip ir su tuo elektros tiekeju pasirinkimu. Kas valdo Lietuva, kuri baigia Lietuvos zmones savo salyje paversti vergais, kurie tik ir privalo moketi,moketi ir moketi vis daugiau nezinia uz ka!

Jo jo

Jo jo portretas
Gasdino delpynas kad sildymas kartais brangs o pasirodo keliasdesimt proc brangs
VISI KOMENTARAI 26

Galerijos

Daugiau straipsnių