Išanalizavus kelerių metų Konkurencijos tarybos (KT) nutarimus dėl klaidinamos reklamos galima konstatuoti, kad per ekonominį sunkmetį bendrovės, reklamuodamos savo prekes ir paslaugas, dažniau klaidina vartotojus nei esant ekonominiam pakilimui.

Melo proveržis slūgsta

Daugiausia melo reklamoje užfiksuota 2009–2010 m. Pernai klaidinamos reklamos atvejų KT užfiksavo 39 proc. mažiau nei 2010-aisiais, t. y. nustatyta 11 tokių atvejų. Paskirtų baudų suma per metus sumažėjo 79 proc. – nuo 359,4 tūkst. litų 2010 m. iki 75,5 tūkst litų pernai.

Tačiau, KT duomenimis, gaunamų įvairių skundų ir paklausimų dėl įmonių galbūt nesąžiningų veiksmų, dažniausiai klaidinamos reklamos, santykinai nemažėja. Iš viso skundų pernai KT gavo per 350.

„Specialistai aktyviai taiko prevencijos priemones galimų pažeidimų atvejais – perspėja įmones, kad jų atliekami veiksmai tam tikrais atvejais galbūt pažeidžia Reklamos įstatymo nuostatas, ir pasiūloma tokius veiksmus nutraukti. Iš vienuolikos 2011 m. ištirtų atvejų, kai buvo nustatyta pažeidimų ir skirtos nuobaudos, vienu atveju skirtas įspėjimas, dešimčia atvejų – baudos. Be to, dviem atvejais iš minėtų įmonės taip pat buvo įpareigotos nutraukti dar tebeskleidžiamą reklamą ir vienu atveju paneigti skleistus reklaminius teiginius“, – sakė KT atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė. Pasak jos, nors skundų dėl galimų reklamos pažeidimų gaunama daug, tačiau KT turi labai ribotus išteklius. Todėl esą stengiamasi skundus nagrinėti efektyviai, išskiriant mažareikšmius ir esminius pažeidimus.

Brangus klaidinimas

Per pastaruosius penkerius metus daugiausia klaidinamos reklamos atvejų nustatyta ekonominiam sunkmečiui pasiekus piką – 2009-aisiais. Tąkart nustatyta 20 klaidinamų reklamų, o už tai bendrovės nubaustos 218,3 tūkst. litų suma. Tačiau daugiausia baudų už klaidinamą reklamą bendrovės susimokėjo 2010-aisiais – per 359 tūkst. litų.

Užpernai vienai bendrovei skirta didžiausia bauda per visą penkerių metų laikotarpį – daugiau kaip 174 tūkst. litų. Tokia suma buvo nubausta viena iš skaitmeninių televizijų „Viasat“, dar 2009-aisiais vartotojams siūliusi akcijas „Auksinis paketas“ ir „Auksinis nulis“. KT tyrimas dėl „Viasat“ veiksmų skleidžiant skaitmeninės televizijos paslaugų reklamą buvo pradėtas įvertinus Vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstus daugybę vartotojų skundų dėl to, kad „Viasat“ padidino paslaugų kainas, nors vartotojai tikėjosi, jog vykstant „Auksinio paketo“ akcijai reklamose nurodytos „Viasat“ paslaugų kainos jiems bus taikomos visą sudarytų sutarčių laikotarpį.

Šį KT sprendimą Estijoje registruota bendrovė „Viasat“ apskundė ir pernai gegužę Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino KT skirtą baudą. Esą nebuvo įrodyta, kokią žalą dėl to patyrė vartotojai. Tačiau KT šį „Viasat“ palankų teismo sprendimą apskundė.

Kaip informavo KT atstovė spaudai P.Kvietkauskienė, ginčai dėl pirminio nutarimo užsitęsė. Vakar Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme buvo tikėtasi galutinio sprendimo.

Teismuose tempia gumą

Pastebima, kad sunkmečiu, užfiksavus daugiau klaidinamos reklamos atvejų, bendrovės stengėsi išvengti atsakomybės ir KT nutarimus skundė. Pernai iš 10-ies klaidinamos reklamos atvejų buvo apskųstas tik vienas – skirtą 18,6 tūkst. litų baudą skundė vienas sostinėje įsikūrusių prekybos centrų. Užpernai bendrovės ginčijo 5 iš nustatytų 18-os klaidinamos reklamos atvejų, o 2009-aisiais – net 7 iš 20-ies.

Kai kurie prieš kelerius metus prasidėję teismo procesai baigiasi tik šiemet. Nesenai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užbaigė kelis metus tukusį ginčą dėl vienai iš telekomunikacijos bendrovių skirtos 45 tūkst. litų baudos už klaidinamą reklamą. Teismas išaiškino, kad pagal Europos Parlamento direktyvą dėl nesąžiningos įmonių konkurencinės veiklos prekybininkams draudžiama apibūdinti produktą žodžiais „už dyką“, „veltui“, „nemokamai“ ar panašiai, jei galiausiai vartotojui reikia mokėti. Todėl tokius teiginius reklamoje vartojusiai telekomunikacijų bendrovei šiemet teko sumokėti visą dar 2010-aisiais skirtą baudą.

Pasak KT atstovės spaudai P.Kvietkauskienės, bendrovės paprastai skundžia joms skirtas dideles baudas, tačiau teismuose dažniausiai paliekami galioti pirminiai KT sprendimai.

Skundžia vieni kitus

Šiemet už klaidinamą reklamą jau nubaustos 2 bendrovės, kurios vartotojus suklaidino dar pernai. Pavyzdžiui, vienas statybinių medžiagų ir namų apyvokos daiktų prekybos centras pernai gegužę klaidino vartotojus, kviesdamas tam tikromis dienomis visas prekes pirkti ketvirtadaliu pigiau. Tačiau užteko vieno pirkėjo, kuris tegavo 6 proc. nuolaidą, skundo, ir ši reklama buvo pripažinta klaidinama, o prekybos centrui skirta 14 tūkst. litų bauda.

Antra bauda už klaidinamą reklamą šiemet skirta prekybos tinklui, prekiaujančiam buitine technika. Tačiau šia reklama skundėsi ne vartotojai, o kitas buitine technika prekiaujantis tinklas, nes jo konkurentai lygino kainas ir siūlė nuolaidas už jo leidžiamus specialius kuponus – litus. Skundą pateikusiems konkurentams pavyko įrodyti, kad kainų palyginimas nebuvo teisėtas, ir už tai prekybos tinklui skirta 10 tūkst. litų bauda.

Konkurencija skatina nutylėti

KT atstovės spaudai P.Kvietkauskienės pastebėjimu, už klaidinamą reklamą nubaustos bendrovės mokosi iš savo klaidų ir atidžiau kuria reklamas. „Dažniausiai vartotojai suklaidinami tuomet, kai svarbi papildoma informacija, pvz., apie papildomus mokesčius, nepaskelbiama“, – sakė ji.

Reklamos agentūros „VRS grupė“ direktoriaus Gintaro Šepučio teigimu, per ekonominį sunkmetį paaštrėjus konkurencijai natūraliai atsiranda noras, kad reklama išsiskirtų iš kitų ir vartotojų dėmesys būtų atkreipiamas labiau. „Kuriant reklamą kai kurias idėjas dažniausiai stabdo ne reklamos agentūra, o pats klientas. Nes reklamos agentūra visada yra linkusi sukurti tokią reklamą, kuri atkreiptų dėmesį ir būtų efektyvi“, – neslėpė G.Šeputis.

Paklaustas, ar konkurencija atslūgsta ir reklama jau nėra tokia agresyvi kaip prieš porą metų, sakė to dar nepastebėjęs. „Kol kas didelio atoslūgio nėra. Sunkmečiu sumažėus reklamos biudžetams, išsiskirti buvo bandoma drastiškesnėmis priemonėmis. O dabar, kai biudžetai po truputį atsigauna, tokio didžiulio draskymosi nėra, bet reklama vis tiek bandoma išsiskirti“, – sakė jis.

Reklamos agentūros vadovo pastebėjimu, konkurencijos sargai, nagrinėdami vartotojų ar konkurentų skundus dėl klaidinamos reklamos, pirmiausia sprendžia, ar reklama padarė žalą vartotojui, ar vartotojas iš to laimėjo. „Buvo atvejų, kai man atrodė, kad reklama nebuvo etiška, bet KT sakė, jog viskas gerai, nes iš to išlošė vartotojas. Todėl pažeidimų galėtų būti fiksuojama ir daugiau, tačiau jei iš to laimi vartotojas, KT nebaudžia ir leidžia aštresnę konkurencinę kovą“, – teigė jis.

Komentaras

Marija Bartkevičiūtė

„NORDIA BAUBLYS & Partners“

Reklamą ir jos galimus pateikimo būdus reglamentuoja Reklamos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje klaidinama reklama apibrėžiama kaip reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinamo pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Remiantis aukščiau minėtu klaidinamos reklamos apibrėžimu, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą, kad pateikiama reklama būtų pripažinta klaidinama. Taip pat labai svarbu, kad, siekiant nustatyti, ar pateikta reklama yra klaidinama, reikia nustatyti šių aplinkybių visumą: ar reklama klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, ir ar ji gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį. Be to, to paties įstatymo nuostatose pabrėžiama, kad sprendžiant, ar reklama yra klaidinama, atsižvelgiama į tris pagrindinius kriterijus: teisingumo, išsamumo ir reklamos pateikimo būdą ar formą.

Taigi reklamos pripažinimas klaidinama nėra tik žodžių žaismas, turi būti vertinama aplinkybių visuma ir tų aplinkybių įtaka galutiniam vartotojui, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį atskirai. Pabrėžtina, kad nors pagal Europos Parlamento direktyvą buvo parengtas draudžiamos veiklos juodasis sąrašas, siekiant užtikrinti, kad tiek prekybos specialistai, tiek vartotojai aiškiai žinotų, kas yra draudžiama, tačiau, jei informacija bus pateikta aiškiai ir išsamiai, tai vienareikšmiškai negalima teigti, kad reklama bus klaidinama.

Pavyzdžiai: „Perkant akinių rėmelius, gydytojo konsultacija nemokama“ arba „Perkant laikraštį spaudos kioske, kavos puodelis nemokamai“. Kitaip tariant, vien žodžių pavartojimas „už dyką“, „veltui“, „nemokamai“ ar panašiai nėra pagrindas teigti, kad reklama yra klaidinama, nes šiuo atveju vartotojas informuojamas, jog turi sumokėti už reklamuojamą pagrindinį produktą ir tik tada gaus kai ką papildomai ir nemokamai.

Nustatyti klaidinamos reklamos atvejai

Metai Skaičius Baudų suma (litų)

2012 2 24 000

2011 10 75 500

2010 18 359 400

2009 20 218 300

2008 9 101 400

2007 16 138 500

2006 5 66 000

2011 m. klaidinamų reklamų dešimtukas

Bendrovė Reklama Skirta bauda (litų)

„Bitė Lietuva“ „Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“ 20 000

„Entum“ „Visoms prekėms prekybos centre BIG nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 proc.“ 18 600

Lietuvos radijo ir televizijos centras „4G internetas MEZON be apribojimų – 19 litų/mėn., modemas – 1 litas“ 10 000

„Greitojo pašto paslaugos“ „Kovoti su viršsvoriu Jums padės šis pleistras“ 10 000

„Energita“ „Taupai? Sąskaitas sumažinti gali elektros taupymo prietaisas. Prietaisas gali sutaupyti 5–30 % elektros energijos“ 5000

„Interselas“ „Mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 Lt“ 5000

„Kristalė“ Reklama apie platinamus sveikatinimo, liekninimo, stangrinimo ir estetinio gydymo poveikį turinčius produktus 3400

„Varlė“ „Internetinė parduotuvė www.varle.lt Jums siūlo didžiausią pasirinkimą už priimtiniausią kainą“ 3000

„A.R.S. studio“ „Aloe naudojimo pranašumai: <…>“ 500

„Teo LT“ „Net 7 iš 10 Lietuvos šeimų pasirinko GALA“ Įspėjimas