Dujos niekada nebekainuos tiek, kiek seniau: padėti siūloma tik patiems skurdžiausiems

„Vyriausybėje turėjome daugybę susitikimų ir su Vilniaus šilumos tinklais, ir su „Ignitis“, ruošiamės, kad šita žiema nebūtų brangesnė, negu buvo praėjusi“, – kalbėjo Energetikos ministras Dainius Kreivys.

Bet ar energijos krizė baigsis po žiemos? Vyraujanti versija – dujos niekada nebekainuos tiek, kiek kainavo pernai.

„Nesu matęs ekspertų, kurie tvirtai sakytų, kad tikrai kris ir kad kainos pasieks tas žemumas, kurios buvo istoriškai. Aš tokių nesu girdėjęs“, – kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Kainos negrįš į praėjusių metų lygį, bet tikėtina, kad šiek tiek mažės.

Vakar Vilniuje už energetiką atsakinga Europos Sąjungos komisarė susitiko su prezidentu, Energetikos ministru, pasakė kalbą energetikos konferencijoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Stebime momentą, kokio mūsų energetikoje nesame matę ir niekada nebuvome susidūrę. Turime du pasirinkimus – veikiame visi atskirai arba išvien“, – pasakojo Energetikos eurokomisarė Kadri Simson.

Energetinį karą prieš Europą Rusija pradėjo pernai vasarą, kai nustojo pildyti dujų saugyklas. Rusija vis dar gali šokdinti Europą. Didžiausios šalys be „Gazprom“ neišsiverstų. Svarstomi ir dar didesni sukrėtimai, kad Rusija sustabdys dujas anksčiau, nei Europa jų atsisakys, kad padarytų kuo daugiau žalos.

„Jeigu būtų visiškas rusiškų dujų sutrikimas, ir mes negalime duoti jokių garantijų, kad taip neatsitiks, turime planus. Pirmiausia – regioninė operacija. Šiuo metu akcentuoju atsargų kaupimo procesą. Šalys, kurios turi požemines dujų saugyklas, jas pila“, – kalbėjo K. Simson.

Vokietija yra ir Europos pramonės variklis. Poveikis nubanguotų ir į kitas šalis, būtų smūgis Europai.

Atsargos žiemai be „Gazprom“ pildomos „Gazprom“ dujomis. „Nord Stream 1“ į Vokietiją veikia visu pajėgumu, tačiau Vokietijos energetika jau perspėja, kad vasarą dujų srautas iš Rusijos gali smarkiai mažėti. Vokiečiai diskutuoja, kurios pramonės šakos būtų pirmos, kam atjungti dujas.

„Vokietija yra ir Europos pramonės variklis. Poveikis nubanguotų ir į kitas šalis, būtų smūgis Europai“, – pasakojo V. Poderys.

Energetikos eurokomisarė tikisi, kad Europos Sąjunga sutars iki metų galo rusų dujų mažinti dviem trečdaliais.

„Tai reiškia, kad mes esame parengę planą, kuo pakeisti du trečdalius rusų dujų iki šių metų galo. Prioritetas – energijos taupymas, tada – dujų keitimas atsinaujinančiais ištekliais. Žinoma, turime rasti ir naujų dujų tiekėjų“, – tęsė K. Simson.

Rasti tiekėjus, pasistatyti terminalus Europai reikia per šešis mėnesius.

„Dviem trečdaliais iki metų pabaigos sumažinsime rusiškų dujų dalį. Į tai žiūriu skeptiškai. Daugiausiai, kiek galima – per pusę, kiek suprantu“, – teigė V. Poderys.

Vakarams pamažu suprantant, kad energetika jau seniai yra vienas galingiausių V. Putino ginklų, dabar iš esmės keičiasi visas energetikos paveikslas. Smarkiai mažinamas dujų pirkimas iš Rusijos, bet ne bendras bendras vartojimas. Tai reiškia, kad bus sunkiau rasti pigių dujų per terminalus.

„Pirmiausia, dabar yra kainos rinkose pakritusios. Šią dieną, naudojant įvairius finansinius instrumentus galima užsitikrinti dujas beveik dabartinėmis kainomis žiemai“, – kalbėjo D. Kreivys.

Didės ir konkurencija dėl elektros. Vokiečiai pasiryžę šiemet uždaryti paskutines atomines elektrines. Dalį elektros didžiausia Europos ekonomika pirks iš Skandinavijos, esminio Lietuvos tiekėjo.

„Vokietija uždarinėja visas paskutines likusias elektrines ir netgi atidarinėja kai kurias anglines, kas yra labai keista“, – tęsė D. Kreivys.

Vyriausybė ieško, kaip dar kompensuoti energetikos kainas. Energetikos agentūros vadovo nuomone, reikia padėti tik skurdžiausiems, kiti turi pajusti brangimą.

„Turime palikti priemones, kurios mažintų norą vartoti. Tie, kurie daug vartoja, yra pasiturintys, turi mokėti daugiau“, – teigė V. Poderys.

Kaip sako ekspertai, energetikos kainų stabilizavimui pirmiausia reikia, kad pasibaigtų karas Ukrainoje, bet Rusijos pajamos karui finansuoti auga. Už gamtinius išteklius Rusija per 100 karo dienų gavo beveik 100 mlrd. eurų, daugiau nei pernai. Du trečdalius sumokėjo ES.