Remonto išlaidos – per pusę su valstybe

Bendrijos neskuba naudotis parama daugiabučių namų renovacijai

Įstatymo pataisos – bendrijų veiklai palengvinti

Vyriausybė pritarė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui.

Šį įstatymą siūloma keisti, kad jis atitiktų Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų nuostatas dėl juridinių asmenų. Pataisos taip pat leistų ištaisyti trūkumus, kurie pastebėti jį taikant. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerija, įvertinusi valstybės ir savivaldybių institucijų bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos ir kitų organizacijų pastabas ir pasiūlymus.

Projektas numato pakeisti įstatymo paskirtį bei pavadinimą ir pavadinti jį Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymu. Jis būtų taikomas ne tik daugiabučių namų savininkų, bet ir gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo, individualių namų savininkų, poilsio namų savininkų bendrijoms, kurių steigimo ir veiklos šiuo metu nereglamentuoja joks įstatymas. Naujos redakcijos įstatymas juridinio asmens formą – bendriją leis taikyti ir įvairiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams (garažams, poilsio namams ir kt.) valdyti bei kitiems bendraturčių interesams įgyvendinti. Jo nuostatos nebūtų taikomos tik sodininkų bendrijoms, kurių veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas.

Siekiant palengvinti didelių bendrijų valdymą ir užtikrinti vidinę bendrijos organų kontrolę, numatoma, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu gali būti sudaromas įgaliotinių susirinkimas, turintis dalį visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisių. Jame kiekvienas įgaliotinis atstovautų jį išrinkusių bendrijos narių daugumos priimtam sprendimui. Taip pat numatoma steigti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją, papildyti bendrijos teises nuostata, kad bendrija turi teisę pareikšti ieškinius, susijusius su bendrijos veikla, ir dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose.

Siūloma sustiprinti bendrijos valdymo organo narių asmeninę atsakomybę bei kompetenciją ir bendrijos įstatuose nustatyti jų kvalifikacinius reikalavimus. Numatoma, kad bendrijos valdybos pirmininkas gali būti renkamas ir ne iš bendrijos narių. Bendrijos valdymo organų veiklos kontrolę padėtų sustiprinti prievolė rengti metinę bendrijos veiklos ir finansinės atskaitomybės ataskaitą. Ją tvirtintų bendrijos narių visuotinis ar įgaliotinių susirinkimas.

Iš specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo (SDNSBRF) namų bendrijos per savivaldybę gali gauti nuo 30 iki 50 procentų renovavimo darbams reikalingos sumos. Tačiau Klaipėdos daugiabučių namų bendrijos neskuba pasinaudoti parama.

2005 metais fonde namų renovavimo darbams iš viso buvo numatyta 260 tūkst. Lt. Iš Klaipėdoje esančių daugiau nei 200 bendrijų paramos į fondą kreipėsi tik penkiolika.

Subsidijos buvo skirtos patiems įvairiausiems renovacijos darbams – sienų siūlių tvirtinimui bei pačių sienų apšiltinimui, stogų dangų keitimui, vamzdynų keitimui, šilumos punktų renovacijai. Vienam iš namų buvo skirta 50 proc. reikalingos sumos sienoms tvirtinti, mat nustatyta, jog namas esąs avarinės būklės. Tiek Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojai, tiek SDNSBR fondo tarybos pirmininkas vicemeras Vidmantas Plečkaitis mano, jog daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) nariams trūksta informacijos, kokius dokumentus reikia pateikti ir kokias procedūras atlikti norint gauti paramą. Todėl tąja parama ir neskubama pasinaudoti.

Tuo tarpu Klaipėdos daugiabučių namų asociacijos pirmininkas Algirdas Paleckis laikosi nuomonės, jog trūksta ne tik informacijos. Patys žmonės esą pasyvūs, be to, juos stabdo ir netobuli įstatymai bei gausėjančios visokiausių reikalingų užpildyti dokumentų krūvos, kurių parengti bendrijų pirmininkai patys ne visuomet sugeba, o samdomiems pildytojams reikia mokėti.

Fondo galimybės

SDNSBR fondo nuostatus Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2002 m. gruodžio 24 dieną. Taryba tvirtina metinę pajamų bei išlaidų sąmatą, kurią pagal fondo tarybos pateiktą paraišką rengia savivaldybės Finansų skyrius. Į specialią fondo kaupiamąją sąskaitą lėšos suplaukia iš savivaldybės biudžeto, tikslinių valstybės biudžeto dotacijų, paramos, palūkanų už einamuosiuose depozituose esančias programos lėšas.

Fondo lėšos naudojamos bendrijų valdomų daugiabučių namų techninių defektų, kurie kelia grėsmę namo ar atskirų jo konstrukcijų stabilumui ir žmonių saugumui (krentantys karnizai, byrantys balkonai ir pan.), likvidavimo išlaidų daliai (iki 50 proc.) padengti.

Taip pat dengiama iki 30 proc. bendrijų išlaidų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu ir energijos naudojimo jame efektyvumo didinimu (sienų šiltinimas, durų, langų keitimas, stogų dangų keitimas ir šiltinimas, vamzdynų keitimas, šilumos mazgų atnaujinimas). Lėšos naudojamos ir išlaidoms, susijusioms su gyvenamųjų namų technine ekspertize, reikalinga nustatyti defektus, dengti tuo atveju, jei yra samdomi ekspertai.

Svarbiausia – prašymas

Norėdamos gauti fondo paramą, daugiabučių namų savininkų bendrijos iki einamų metų gruodžio 1 dienos turi pateikti fondo tarybai prašymus skirti lėšų ateinančiais metais bei pridėti konkretaus daugiabučio namo techninių defektų pašalinimo arba namo atnaujinimo ir energijos naudojimo efektyvumo didinimo projektą bei sąmatą.

Fondo taryba sprendimą dėl lėšų skyrimo priima atsižvelgdama į tai, kiek fonde yra – ar numatoma turėti – lėšų bei bendrijų pateiktų projektų tikslingumą ir ekonomiškumą. Iki einamų metų gruodžio 31 dienos yra sudaromas sąrašas, kokia eile bendrijos gaus lėšas.

Visų pirma lėšos yra skiriamos avarinės būklės pastatams remontuoti, taip pat bendrijoms, kuriose didesnioji patalpų savininkų dalis yra socialiai remtini – bedarbiai, invalidai, pensininkai, socialinės pašalpos gavėjai.

Bendrijoms skirtos lėšos, suderinus su fondo pirmininku, pervedamos apmokant sąskaitas už atliktus darbus arba įgyjamas statybines medžiagas ar įrangą.

Rangovui – konkursas

Norėdama pasirinkti rangovą suplanuotiems darbams atlikti bendrija privalo skelbti konkursą. Kai jau parengtas defektinis aktas ar techninis projektas, galima kviesti keletą rangovų – išsiųsti jiems kvietimus ir konkurso sąlygas arba paskelbti apie konkursą spaudoje ir pateikti jo medžiagą visiems atsiliepusiems rangovams.

Konkurso sąlygose numatytu terminu paskirta komisija sukviečia posėdį, kurio metu atplėšiami vokai ir paskelbiamos kainos. Rangovams išėjus, komisija gali toliau nagrinėti medžiagą ir užpildyti vertinimo lentelę, įvertinti pateiktus dokumentus.

Numatomo nugalėtojo konkursinė medžiaga pateikiama SDNSBRF nariui, kad šis ją nuodugniai įvertintų. Sutapus komisijos ir SDNSBR fondo tarybos nario vertinimams, surašomas protokolas ir skelbiamas nugalėtojas.

Dokumentai lėšoms gauti

Prie minėtojo prašymo fondo tarybai reikia pridėti bendrijos narių susirinkimo protokolą, bendrijos valdybos protokolą, banko pažymą apie bendrijos turimas lėšas, darbų defektinį aktą arba rekonstruojamo ar remontuojamo objekto techninį projektą bei šio projekto sąmatą, bendrijos garantinį raštą dėl apmokėjimo. Be to, privalu pateikti įmonių ar asmenų, surašiusių defektinį aktą, sudariusių techninius projektus bei jų sąmatas, kvalifikacijos atestatų kopijas. Taip pat reikalingas bendrijos narių – butų savininkų, gaunančių socialines pašalpas (bedarbiai, invalidai, pensininkai, jeigu bendrijoje santykinai jų yra didesnė dalis), sąrašas.

Tam, kad būtų galima pervesti lėšas iš savivaldybės SDNSR fondo, daugiabučių namų savininkų bendrijos prie paraiškos savivaldybės administracijos direktorei privalo pridėti: išrašą iš DNSB visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo dėl rangovo parinkimo ir konkurso atlikimo komisijos išrinkimo; bendrijos viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą; darbų pirkimo konkurso įvertinimo ataskaitą (protokolą); paslaugų sutarčių su atsakingu už techninę priežiūrą asmeniu ir kvalifikacinio atestato kopiją; rangos darbų sutartį; lokalinę sąmatą su konkurso laimėtojo pasiūlytomis kainomis; galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą; pažymą apie atliktų darbų vertę; bendrijos mokėjimo pavedimų 70 proc. ar 50 proc. darbų vertės kopijas; sąskaitas-faktūras.

Butų ūkio ir energetikos skyriaus specialistė, fondo tarybos narė Lina Murauskienė sakė, jog baidytis ilgo dokumetų sąrašo nereikėtų, nes ne visi jie yra vienodai svarbūs ir pristatyti juos galima tam tikra eile. Norintiems pasikonsultuoti bendrijų pirmininkams siūloma arba ateiti į savivaldybę, arba paskambinti telefonu 396314.

Parems ir valstybė

Viešoji įstaiga Būsto agentūra prie Aplinkos ministerijos parengė daugiabučių namų modernizavimo programą.

Būsto atnaujinimo programoje galės dalyvauti ne tik daugiabučių namų savininkų bendrijos, bet ir tie namai, kurių gyventojai į jas dar nėra susibūrę. Tam užteks namo gyventojams susijungti į juridinį vienetą, pasirinkti administratorių ir sudaryti jungtinės veiklos sutartį.

Iš programoje numatytų teigiamų dalykų – tai, kad socialiai remtiniems asmenims būtų padengtos už suteiktą kreditą bankų skaičiuojamos palūkanos bei sumokama 10 proc. pradinio įnašo. Esama ir minuso – maksimali valstybės dotacijos suma negalės viršyti 30 proc. namui renovuoti reikalingos sumos, ir tai tik įvykdžius tam tikrus reikalavimus. Priešingu atveju bus suteikta ne didesnė nei 15 proc. bendros sumos sudaranti negrąžintina dotacija.

Šiai programai įgyvendinti ketinama pritraukti ir šalies bankus, kad šie savo namus ketinantiems renovuoti gyventojams teiktų ilgalaikius kreditus. Šiuo atveju garantas būtų pati valstybė. Tačiau kol nepasirašytos sutartys su bankais, nebus galimybių gauti kreditą namų renovacijai su valstybės garantija.

Parama didėja, popierių gausėja

Klaipėdos daugiabučių namų asociacijos, vienijančios 23 bendrijas, pirmininkas Algirdas Paleckis sako, jog aktyviau naudotis siūloma parama trukdo ne vien informacijos stygius.

Jo žodžiais, daugiabučių namų gyventojai bendrijas steigia vangiai. Vangumą pirmininkas aiškina ir tuo, kad jau ir bendriją įsteigti reikia krūvos pinigų bei mažiausiai 500 litų už visokiausias registracijas. Jo manymu, jei savivaldybė sumokėtų bent dalį steigimui reikalingų lėšų, daugiabučių namų gyventojai vienytųsi aktyviau.

Ir jau įsteigtų bendrijų ne visi pirmininkai yra aktyvūs. Kai kuriems jų trūksta kompetencijos ir elementariausių žinių, kaip surinkti visus „popierius“ bei atlikti procedūras, būtinas norint pretenduoti į savivaldybės ar valstybės paramą. O samdytis konsultantus – papildomos išlaidos.

Asociacijos pirmininkas susirūpinęs, kad paskolos suteikimo skaičiuoklės bei metodikos vis dar ne iki galo sutvarkytos. Nežinia, kokios bus palūkanos bei draudimo sistema. O sukaupti 70 proc. lėšų, reikalingų, kad būtų galima gauti paramą renovavimo darbams, bendrijoms esą nelabai realu.