Remontai, kaip teigia kelininkai, atliekami blogiausios būklės valstybinės reikšmės keliuose su žvyro danga, kuriuose jau beveik nėra profiliuojamo žvyro dangos sluoksnio arba jis yra labai plonas, o žvyro pagrindai yra silpni. Tokiuose keliuose dažniau atsiranda duobių ir nelygumų, taip pat pravažiavus sunkesniam transportui, dažnai danga pralūžta. Tokiais atvejais kelias tampa ypač sunkiai pravažiuojamas. Dažniausiai tai išryškėja pavasario polaidžio metu, kai tokie keliai susilpnėja dėl įmirkusios kelio konstrukcijos, todėl šiuo metų laiku, norint išvengti kelių gadinimo, turi būti ribojamas sunkiojo transporto eismas.

Iki šiol šalyje tie valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga, kurie nebuvo asfaltuojami, buvo tvarkomi tik atliekant periodinę priežiūrą ir šalinant tik lokalias pažaidas. Šiais metais pradėti žvyrkeliai taisyti iš pagrindų – kai tvarkomos ypač silpnos žvyro dangos konstrukcijos vietos, kurios dažniausiai pralūžta, taip pat visu kelio ruožo ilgiu atstatomas žvyro pagrindo ir dangos dėvimasis sluoksniai, taip sustiprinant patį kelią, prailginant jo gyvavimo laikotarpį ir pagerinant važiavimo sąlygas. Pasak Kelių direkcijos atstovų, tokio pobūdžio darbams vykdyti ir ateinančiais metais ketinama skelbti viešųjų pirkimų konkursus.

Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai taip pat asfaltuojami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Pagal metodikas yra sureitinguoti visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas.

Šių metų sausio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apie 5,8 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga.