Pirmas verslo ir valdžios pokalbis dėl mokesčių užsimezgė dar sausį. 

„Jei atsiras papildomi mokesčiai, norėtųsi jų maksimaliai išvengti“, – vylėsi

Praėjo keturi mėnesiai, bet argumentai skamba tie patys.

„Iš gero gyvenimo geriau neieškoma ir tiesiog geriausia nieko nedaryti“, – sakė „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas. 

Į mokesčių forumą pirmadienį susibėgę verslo atstovai teigia, kad Vyriausybės jau patvirtinti mokesčių pakeitimai prie gynybos prisidės mažai, nes visi jai solidarizuosis skirtingai. 

„Šiuos mokesčius mokės Vilniaus ir dar galimai poros miestų gyventojai, visi kiti – ne“, – akcentavo R. Valiūnas. 

Šiuos mokesčius mokės Vilniaus ir dar galimai poros miestų gyventojai, visi kiti – ne.

Gyventojų pajamų mokesčio tarifai, anot premjero, palies tuos, kurie per mėnesį į rankas uždirba daugiau kaip 4,2 tūkst. eurų. Reikia pripažinti, jog provincijoje tiek gaunančių nebus daug. 

Bet ir naujas nekilnojamojo turto mokestis – ne visų gyventojų mokestis.

„Iš universalaus tapo regioniniu, dėl kurio kiekviena savivaldybė spręs atskirai, todėl jau girdime atsiliepimų, kad ketina jo nerinkti“, – teigė pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė. 

Skamba perspėjimai, kas laukia ekonomikos po mokesčių pertvarkos. Skaičiuojama, jog kasmet šalis gali netekti 270 mln. eurų. Tiek šiemet reikėjo vien medikų atlyginimams didinti. 

„Pagrindinis tikslas – prašymas į Seimą, jo pirmininką, kad paragintų Vyriausybę kalbėtis su verslu“, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Valdžia, panašu, kalbėtis nebenori. Iš valdančiųjų pasirodė tik vienas ir tai ne socialdemokratas, kuris mokesčių pertvarką kritikuoja. 

„Negalėčiau tiksliai pasakyti, ar premjeras buvo kviestas, bet politikai, Seimo nariai, be abejo, buvo kviesti“, – kalbėjo „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas. 

„Signalizuoja tai, kad verslas ir šiaip interesų grupės nesijaučia pakankamai išgirstos, nors mokesčių derinimo procesas buvo gana ilgas“, – šnekėjo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 

Finansų ministras pats mieliau spaudžia valdančiosios koalicijos narių rankas, o apie verslininkų nerimą atsako: 

„Tikrai nesiruošiame tikėti vizijomis apie pasaulio pabaigą“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot R. Šadžiaus, naujausios ekonomikos prognozės su mokesčiais nesikerta. 

„Žiūrime į Europos Komisijos prognozes, kurios rodo, jog kitąmet ekonomikos augimas smarkiai paspartės“, – tikino finansų ministras. 

„Jeigu pasižiūrėtumėte socialdemokratų tekstus, kurie buvo prieš rinkimus, kada dar konservatoriai svarstė apie gynybos finansavimą, tie patys socialdemokratai sakė, jog nereikia keisti mokesčių, galime skolintis“, – priminė A. Romanovskis. 

Patys verslo atstovai neturi vieno recepto, kaip surinkti daugiau gynybai, bet nepakenkti ekonomikai. Vieni ragina mokesčių pertvarką atidėti, pinigai esą ir taip ateina patys. 

„Šiais metais biudžeto surenkamumas pakilo 9,3 procento. Manau, net svajonėse tokio rezultato labai sunku sulaukti“, – teigė prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis. 

„Dabar, panašu, argumento neliko nei vieno, tai tik atidėkime. Tai reiškia, jog atidedame visas pertvarkas dar vieneriems metams, o dėl kokių priežasčių man neateina į galvą“, – atviravo R. Šadžius.

Kiti siūlo didinti tik pridėtinės vertės mokestį vienu procentiniu punktu. Tai būtų mokestis, kurį mokėtų visi.  

„Prisidėti vienu procentu pridėtinės vertės mokesčiu, bet jį konkrečiai nukreipti į gynybos mokestį. Visi žinotų, kad perkant pieną tikrai prisideda“, – kalbėjo darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė. 

Mokesčių pakeitimai Seimą pasieks antradienį.