– Statistiškai, tai nėra didelis arba kritinis skaičius. Jeigu žiūrint į 2019 metus – tada bankrutavo beveik 100 įmonių iš restoranų veiklos. Žiūrint į 2020 metus – apie 63, o pernai – 53. Šiemet matome 66 įmones. Dažniausios priežastys, matyt, yra konkurencija ir nesugebėjimas išsilaikyti konkurencinėje kovoje. Jeigu mes žiūrime per miestus ir regionus, tai bankrutavo daugiausiai ten, kur daugiausiai jų ir yra: Vilniuje daugiau nei 20 restoranų, pajūryje – apie dvylika, Kaune – apie vienuolika.

– Kokie tai restoranai?

– Mes nesame pastebėję labai didelių ženklų, kad jie būtų bankrutavę. Dažniausiai tai yra mažesni, mažesnės apimties veiklą vykdantys restoranai. Pačios bankrutavusios įmonės nėra jaunos, visų jų vidurkis yra 7,5 metų. Jeigu apimtį siauriname ir imame įmones, kurios buvo įkurtos prieš penkis metus, tokių bankrutavusių įmonių yra pusė. Tuo metu buvo ir didžiausias pakilimas, ir paskui didžiausias smūgis dėl pandemijos, srautų bei renginių sumažėjimo.

– Kiek pandemijos skolos bei turistų trūkumas turi įtakos bankrotams?

– Turistų srautai tikrai jaučiami, šie metai geri. Bankrotas neįvyksta iš karto. Tai yra ilga procedūra. Žiūrint plačiau pastebime, kad stiprios įmonės tik stiprėja, auga, o jų rizika mažėja. Tos, kurios buvo silpnos arba turėjo prieš tai kokių nors problemų, jos krenta. Bankrotai ir naujai įkuriamos įmonės yra natūralu. Galimai yra įmonių, kurios uždaro vieną bendrovę, o tada atidaro kitą bendrovę toje pačioje vietoje. Jeigu vertiname skolas arba įmonių tarpusavio įsiskolinimus matome, kad skolų suma ženkliai ūgtelėjo nuo 2020 metų. Skolos vidurkis irgi auga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima sakyti, kad šios restoranų netektys yra tiesioginė pandemijos įtaka?

– Tam tikra įtaka yra. Nebūtinai ji yra tiesioginė. Pandemija sumažino srautus, sumažino pajamas, kai kurios įmonės valstybės parama naudojosi, tačiau paramai pasibaigus joms nepavyko pratęsti veiklos.

– Ar rudenį galime turėti dar daugiau bankrotų?

– Sakyčiau, kad rudenį turėsime žmonių poreikių ir krepšelių persiskirstymą, tai reiškia, kad jie su savo finansais tvarkysis kitaip. Tuomet restoranas gali būti nebe pirmo būtinumo preke. Bus bandoma taupyti per pramogas, keliones.

– Kas galėtų gelbėti aptarnavimo ir svetingumo verslą? Kiek tam įtakos turi 9 proc. PVM palikimas?

– Reiktų pritraukti klientų bei turistų, tai turėtų būti vienas iš prioritetų. PVM sumažinimas turėtų įtakos, galėtų leisti ilgiau bei geriau teikti tiek paslaugas, tiek aptarnavimą.