Investuotojai susiėmę už galvų, ką pridirbo D. Trumpas su jų santaupoms. 

Volstryte ketvirtadienį baigiantis dienai krytis buvo didžiausias per penkerius metus: „Nike“, „Apple“, „Target“ akcijos smigo 9 proc. Didelį spaudimą patyrė ir bankai.

Amerikai apmuitinus pasaulį, labiausiai kenčia pati Amerika, per vieną dieną netekusi 1,5 tūkst. milijardų. Kitaip tariant – 80 Lietuvos biudžetų.  

Amerikiečių kompanijose pinigus laiko ir Lietuvos pensijų fondai.

Tiesa, antros pensijų pakopos grąža minusinė jau nuo metų pradžios. Daugiausia praranda jauniausi kaupimo dalyviai. Priklausomai nuo bendrovės, nuostoliai siekia ir iki 7 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tie žmonės, kurie gali prisiimti daug rizikos, jie dar turi ilgą laiką ir tos akcijos tikrai atsistatys. Per 10 metų tos akcijos stipriai pabrangs ir nukris dar ne kartą“, – teigė „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.

„Tai yra rinkos kasdienybė. Vien dėl to, kad pastarieji metai buvo labai ramūs ir geri, nereiškia, kad neateina prastesnių periodų rinkose“, – kalbėjo „SEB investicijų valdymo“ fondų valdytojas Gediminas Ruginis. 

Ekspertas tikina, jog tam tikros anomalijos Jungtinėse Valstijose nepaveiks investuojančių lietuvių ilgalaikės grąžos.  

„Svarbiausia nepanikuoti ir laikytis ilgalaikės strategijos. Nebuvo nei vienų metų, kad rinkos nesvyruotų. Dabartinis kritimas yra niekuo neišsiskiriantis“, – akcentavo „SB Asset Managment“ vadovas Vaidotas Rūkas. 

Tai yra rinkos kasdienybė.

O į situaciją galima pažvelgti ir dar kitu kampu. Smukimas rinkose – tai ir galimybė įmonių akcijų įsigyti pigiau.  

Amerikos prezidento sukelta suirutė gali išeiti į naudą ir dėl naftos. „Brentr“ rūšies kaina reikšmingai krenta.

Nafta pinga ir dėl pačios kainos kritimo, ir dėl dolerio kritimo. O tai reiškia, kad gyventojams dar ne dabar, bet netrukus gali pigti degalai.

„Galima paskaičiuoti, jeigu trečdalio kainos sudaro naftos kaina litre benzino ar dyzelino, tai virš 10 proc. kritimas turi duoti virš 3 proc. sumažėjimą, kas yra apie 5 centai vienam litrui“, – skaičiais dalinosi ekonomistas Marius Dubnikovas.

Amerikos įvesti tarifai gali atpalaiduoti ir turinčius paskolų. Europos Centrinio Banko posėdis vyks po dviejų savaičių ir ekonomika rodo visus ženklus, kad reikia dar vieno palūkanų karpymo. 

„Nafta atpigo, euras sustiprėjo – abu šie veiksniai mažina infliaciją euro zonoje ir blogina augimo perspektyvas. Ekonomikai reikia mažesnių palūkanų, tai, manau, labiau sveria į tą pusę, kad aktyviau gali mažinti palūkanas“, – aiškino V. Šimkus. 

Tiesa, ekspertai pripažįsta, jog yra ir blogasis scenarijus. D. Trumpo politika – sunkiai nuspėjama ir rinkos gali padrebėti dar kurį laiką.

Be Amerikos stipriai krito ir Japonijos akcijos. O Kinijoje šokas mažesnis, nes apie muitus iš D. Trumpo išgirdo anksčiau nei likęs pasaulis.