Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis siūlo paprastą būdą panaikinti nacionalinės energetikos bendrovę „Leo LT" - kiekvienam investuotojui grąžinti jo įdėtas akcijas, „NDX energijai" - VST išmokėtus dividendus.

Anot jo, strateginius šalies energetikos projektus galėtų įgyvendinti „Lietuvos energija", o pinigų naujai atominei galima būtų gauti, įvedus akcizą elektrai.

„Sunku pasakyti, kodėl Vyriausybė vis dar įsikibusi to „Leo LT" išgelbėjimo virvutės. Aš siūlau paprastesnį planą - tai yra atsikeisti akcijomis, grąžinti tuos dividendus, kuriuos VST pakėlė į „Leo LT" lygmenį, o visi projektai - jungčių ir elektrinės - pereitų natūraliai į „Lietuvos energiją", būtų užtikrintas tam tikras tęstinumas. Akcijų natūriniai mainai tuo ir žavūs - tos akcijos nesusimaišo kažkaip, ir jas kaip atnešė kažkas, taip galima ir atsikeisti", - Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema" pirmadienį sakė R.Kuodis.

Jo teigimu, dabar einama labai sudėtingu keliu, kuris gali pareikalauti iš naujo vertinti turtą, jeigu bus nutarta padidinti valstybės dalį „Leo LT".

„Projektas ryšių su visuomene prasme yra diskredituotas ir reikėtų taikiai išsiskirstyti, atsiskirstyti akcijomis, ir tada nebekiltų problemos kurti naujas įmones, kurios statytų. Nepavyko - išsiskirstome", - kalbėjo ekonomistas R.Kuodis.

„Dabar atrodo, jog privatus kapitalas linkęs siūlyti kažkokias išeitis, bet kažkodėl lyg ir negirdime, kad būtų kažkokios derybos, kaip išsiskirstyti. Matome valdžios iniciatyvas, kurios neina ta kryptimi - restitucijos, o eina kryptimi, kuri yra sudėtinga - didinti valstybės dalį "Leo LT". Vis tiek tuomet tas privatus kapitalas lieka, kaip darinys išlieka. Europa, kaip aš įsivaizduoju, turės labai rimtų abejonių dėl jo", - sakė R.Kuodis.

Jo manymu, ginčo sprendimas arbitraže būtų labai kraštutinė galimybė spręsti problemą: „Manau, kad tikrai galima užbėgti įvykiams už akių ir Europos atidesniam nagrinėjimui šito darinio, grąžinant viską į pirminę būseną".

Jis spėjo, kad Vyriausybė nuogąstauja, jog netekusi VST dividendų, ji negalėtų tęsti parengiamųjų elektros tiltų į Švediją ir Lenkiją darbų.

„Vienas, kaip suprantu, iš tokių Vyriausybės nuogąstavimų, kad jeigu mes neteksime tų dividendų, kuriuos VST įnešė į „Leo LT", sustos tie projektai. Nieko panašaus. Valstybė, jeigu norėtų, galėtų įvesti 1 cento akcizą, pavyzdžiui, elektrai, ir ji turėtų krūvas tų pinigų šitiems svarbiems projektams, už kuriuos susimokėtų jau patys elektros vartotojai", - teigė centrinio banko departamento vadovas.

R.Kuodžio teigimu, vertinant ankstesnį „Lietuvos energijos" skaidymą ir „Leo LT" kūrimą, kyla abejonių dėl didžiulio „Lietuvos energijos" akcijų nuvertėjimo.

„Kai „Lietuvos energija" buvo skaidoma į tris įmones, ji buvo pusantro karto daugiau verta, negu Vakarų skirstomieji tinklai. Po akcijų mainų jau jos vertė buvo mažesnė už Vakarų skirstomųjų tinklų. Tai sudėjus šituos du dalykus, išeina, kad ji prarado du trečdalius savo vertės per kelerius metus. Galėtume klausti, kodėl tokie dideli svyravimai tokioje stabilioje rinkoje, kur pelnas iš esmės priklauso nuo reguliavimo režimo", - kalbėjo R.Kuodis.

„Lietuvos energija" 2002 m. buvo reorganizuota, nuo jos atskyrus elektros perdavimo, paskirstymo veiklas ir įkuriant atskiras bendroves „Lietuvos energija", VST, Rytų skirstomieji tinklai.