„Visada sakiau, kad reikia atsargiai vertinti (didėjantį migrantų srautą – BNS), dėl to ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nustatydama kvotą šiais metais, nustatys ir kitais metais pakankamai griežtą. (...) Tikrai bent jau ne didesnę, negu šiais metais“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo I. Ruginienė.

Anot ministrės pirmininkės, į migraciją reikia žiūrėti ne tik kaip į darbo rinkos papildymą, bet kaip į saugumo aspektą.

„Suprantu ir mūsų verslo, ir darbdavių norą, kad kvotos būtų galbūt net ir nelimituotos, bet tą darome sąmoningai ir manome, kad šiai dienai Lietuvos rinka gali pasiūlyti darbuotojų“, – sakė ji.

„Kas yra pritraukiamas iš trečiųjų šalių? Tikrai neaukštos pridėtinės vertės darbuotojai, tai mes galime tikrai pasirinkti ir iš mūsų vietinių lietuvių, juos perkvalifikavę tinkamai, įsidarbinti“, – pridūrė premjerė.

Suprantu ir mūsų verslo, ir darbdavių norą, kad kvotos būtų galbūt net ir nelimituotos, bet tą darome sąmoningai ir manome, kad šiai dienai Lietuvos rinka gali pasiūlyti darbuotojų.

Kaip rašė BNS, šiemet patvirtinta užsieniečių įdarbinimo kvota yra 24,83 tūkst. žmonių.

Migracijos departamento vadovės teigimu, šį mėnesį ji jau bus išnaudota.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas anksčiau teigė, jog migracijos procesas yra paliktas savieigai dėl nepakankamai griežto reguliavimo, todėl būtini teisiniai pokyčiai, kurie leistų valdyti šį procesą.

Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio pabrėžė, jog išklausę suinteresuotų pusių atstovus komiteto nariai sutarė, kad būtina laiku imtis priemonių užkardyti migrantų didėjimo grėsmes.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu leidimus gyventi Lietuvoje turi beveik 215 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių. Daugiausia jų – beveik 79 tūkst. – sudaro ukrainiečiai, per 50 tūkst. yra baltarusių, beveik 14 tūkst. rusų, daugiau kaip 10 tūkst. uzbekų, 7,7 tūkst. indų, 6,5 tūkst. tadžikų.