Gyventojai jau atvėrę langus, o kas gali, ir prisukę radiatorius, mat šilumos butuose per akis.

„Kai namuose 20 laipsnių – užtenka“, – sako moteris.

Nuo antradienio Kaunas, Alytus, o nuo trečiadienio – Vilnius, Klaipėda, Panevėžys – užbaigia šildymo sezoną, atjungia centralizuotai tiekiamą šilumą, nes taip leidžia orai.

„Pagal metrologijos duomenis matome, kad kelių savaičių vidutinė temperatūra bus tikrai didesnė nei 8 laipsniai“, – aiškino „Vilniaus šilumos tinklų“ klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.

Tik Šiauliai dar šils, nes orų prognozės miestui rodo kitaip.

„Vis tiek dar oras nenuspėjamas, kartais būna šaltesnių dienų. Jeigu jos ne tokios saulėtos, galbūt ir gyventojų butai yra šiek tiek vėsesni“, – teigė „Šiaulių energijos“ atstovė Agnė Valiulytė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Radiatoriai atvės ne iškart, o per kelias dienas, bet butų savininkai vis tiek džiaugiasi.

„Aišku, džiaugiamės – mažiau mokėti reikės“, – sakė vyras.

„Pernai anksčiau atjungė, tai buvo labai šalta. Manau, dabar viskas laiku“, – kalbėjo kita gyventoja.

O tiksliau, šildymo sezonas Lietuvoje baigiasi anksčiau nei pernai, išskyrus Vilniuje. Bet gyventojai iš to neišlošia.

„Kalba tai vieną, bet šiaip tai niekas nekinta“, – tikino kitas gyventojas.

Anot Šilumos tiekėjų asociacijos, šį sezoną sąskaitos vidutiniškai augo 5–6 proc., palyginti su praėjusiu sezonu.

„Nauji, renovuoti pastatai vidutiniškai šiais metais mokėjo apie 33 eurus už standartinį 60 kvadratinių metrų butą. Tuo tarpu prasčiausios kokybės namų išlaidos šildymui vidutiniškai per mėnesį siekė 120–130 eurų“, – aiškino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Sąskaitos pakilo, nes vietoje 0 sugrįžo 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas. O dar brango pati šiluma.

Tarp šalies didmiesčių brangiausia šiluma buvo Kaune, o pigiausia – Šiauliuose. Ten vidutinė šilumos kaina buvo daugiau nei centu mažesnė už Kauno.

„Į pastovią šilumos kainos dedamąją buvo įtrauktos investicijos, kurios buvo darytos 2019–2022 metais. Tai buvo būtinos investicijos į nusidėvėjusį miesto šilumos tiekimo tinklą“, – tvirtino „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.

„Šiauliai neturi konkurentų šilumos tiekime, esame vieninteliai šilumos tiekėjai Šiaulių mieste ir taip pat turime pranašumą, kad didžioji dalis šilumos pagaminama iš biokuro“, – pasakojo „Šiaulių energijos“ atstovė.

Ko laukti rudenį ir žiemą? Vieną sezoną pabaigę šilumininkai ruoštis kitam dar nepradėjo.

Žmonių pajamos labai smarkiai išaugo, tuo tarpu komunalinių paslaugų ir energijos kainos taip sparčiai neaugo.

Kuro kaina sudaro net iki 80 proc. galutinės šilumos energijos kainos.

„Jeigu nenutiks force majeure, neatsitiks kažkas tokio, ko negalime iš anksto numatyti, tai esminių priežasčių, kodėl šilumos kaina esmingai galėtų keistis – didėti ar mažėti – nėra“, – tvirtino „Kauno energijos“ atstovas.

„Tikėtina, kad dujų ateities sandorių tikrai nereikės, nes šiandien matome, kad šita dalis mažėja, o biokuro kainas ir rinkas vertiname. Sprendimas bus neužilgo – dar šiek tiek anksti pasakyti“, – sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ klientų komandos vadovė R. Jasiulionienė.

Jei brangs ne kuras, tai gali didėti PVM. Finansų ministerija jau planuoja centriniam šildymui mokestį didinti nuo 9 iki 21 proc. Šilumininkai teigia, kad šildymas brangs.

„Žmonių pajamos labai smarkiai išaugo, tuo tarpu komunalinių paslaugų ir energijos kainos taip sparčiai neaugo“, – kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Lems galutinę šilumos kainą, kuri bus panaudojama mėnesinių sąskaitų formavimui – tai tiesiogiai tiek ir pabrangs“, – nurodė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Kieno pajamos mažos, ministras siūlo plėsti šildymo kompensacijas ir atlaidžiau žiūrėti į gyventojų turtą arba pajamas.

„Sąlyga, kad banko sąskaitose bendroje sumoje neturėtų būti daugiau nei 8000 eurų, yra atgyvenęs kriterijus, ir socialinės paramos skyrimo kriterijus reikia labai smarkiai praplėsti“, – sakė R. Šadžius.

Vilniaus savivaldybė sako, kad dėl prikaupto turto gyventojai šiemet šildymo kompensacijų prašė vangiau nei pernai.

„Šiemet gavome virš 39 tūkst. asmenų prašymų, tai 20 proc. mažiau, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu“, – sakė Vilniaus savivaldybės Išmokų skyrimo poskyrio vedėja Inga Grinevič.

Sostinėje 5 proc. sumažėjo ir pati kompensacijos suma.