Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė metų pradžioje pareiškė, kad vienas svarbiausių darbų šiemet bus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa. Kurį laiką dėl išsiskyrusių Baltijos šalių vizijų buksavęs projektas, tikimasi, greičiau pajudės po birželį laukiančio politinio Baltijos šalių susitarimo. Tačiau Latvijos bei Estijos ryžtas dar kelia nerimą. Rizika didėja ir kitapus sienos su Baltarusija ir Rusija.

„Rusija atjungs Baltijos šalis nuo energetikos sistemos jau 2018 metais“, – praėjusių metų pabaigoje skelbė Kremliaus ruporo sputniknews.lt antraštė. Nors, panašu, tinklo įžiedinimo Rusijoje ir Baltarusijoje darbai gali trukti ilgiau, nei skelbia rusų žiniasklaida, ir būti baigti 2020-ųjų pradžioje, teorinė galimybė atjungti Baltijos šalis nuo BRELL (Maskvoje valdomas Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros žiedas – LRT.lt) gali atsirasti greičiau, nei Baltijos šalys bus pasirengusios sinchronizacijai su kontinentine Europa (2025 metais).

Nuostoliai galėtų siekti šimtus milijonų

Pasak D. Virbicko, visiško elektros išsijungimo (angl. blackout) atveju kaštai siektų ne dešimtis, o šimtus milijonų eurų.

„Pagalvokime apie tai, kokioje situacijoje atsidurtų šalis, jei įvyktų elektros išsijungimas: 70 proc. elektros suvartoja verslas, pramonė – tie, kurie generuoja bendrąjį vidaus produktą (BVP). Kasdieną sukuriama daugiau kaip 100 mln. BVP, o per „blakcout‘ą“ verslas sustoja visiškai. Po to 2–5 dienas vyktų sistemos atstatymas, ir tik tuomet verslas pradėtų įvažiuoti į ritmą.

Buitiniame lygmenyje situacija atrodytų maždaug  taip: didžioji gyventojų dalis skambintų, kas ieškotų vaiko darželyje, kas mokykloje, visi išvažiuotų į gatves, šviesoforai niekur neveiktų, prisiskambinimo galimybės būtų ribotos, nes baterijų veikimas bokštuose truktų kelias valandas“, – kalba pašnekovas.

Pasak D. Virbicko, tai, kad vadinamasis „blackout’as” yra brangu ir skausminga – faktas, tačiau vargu ar būtų sąžininga lyginti jo kaštus su investicijomis į sinchronizacijai reikalingą infrastruktūrą.

Mūsų atveju greta gamtinių reiškinių egzistuoja istorinis geopolitinis reiškinys – didelė siena su Baltarusija ir Rusija.

„Yra šalių, kurioms nėra pavykę to išvengti. JAV, Italija, Vokietija buvo su tuo susidūrusios. Todėl mes tam ir rengiamės. Elektros išsijungimo kilmė gali būti įvairi. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai nutiko todėl, kad, laivui plaukiant per Elbės upę, vienu metu buvo atjungta per daug linijų. JAV per daug linijų buvo atsijungusios dėl karščio. Tai gali nutikti dėl vėtrų.

Mūsų atveju greta gamtinių reiškinių egzistuoja istorinis geopolitinis reiškinys – didelė siena su Baltarusija ir Rusija. Na, o santykiai šiame valstybės vystymosi etape yra tokie, kad iš Rusijos valstybės vadovų girdime pareiškimus, jog duodami nurodymai Rusijos energetikos įmonėms pasirengti atsijungti nuo BRELL žiedo. Mes turime ruoštis tokiems atvejams, ir tai darome“, – tikina D. Virbickas.

Nepriklausomas apžvalgininkas R. Staselis sako manantis, kad tokio Rusijos veiksmo rizika egzistuoja, tačiau jos tikimybės nelaiko didele.

„Kaip prieš gerus 10 metų yra sakęs vienas rusų pareigūnas, toks veiksmas būtų tolygus karo paskelbimui. Atjungti nuo energijos tinklų nėra įprasta, tai yra didžiuliai nuostoliai. Tačiau teoriškai, turint galvoje, kas yra mūsų rytiniai kaimynai, ko gero, jokių tikimybių negalėčiau atmesti“, – kalba R. Staselis.

Tikimasi, kad latvių ir estų ryžtas nedings

Šių metų birželį ketinama pasirašyti politinį Baltijos šalių susitarimą, kuris atrištų rankas sinchronizacijos projektą vykdyti visu pajėgumu. Iki praėjusių metų gruodžio vidurio kaimynai latviai ir estai savo dvejonėmis procesą stabdė, tačiau LRT.lt kalbinti pašnekovai tiki, kad susitarimas bus pasirašytas, nors pergalės šampano dar nešauna.

„Labai norėčiau pasakyti, kad iki politinio susitarimo birželį nebėra rizikų, jog latviai ar estai sudvejos, bet negaliu. Kita vertus, mes, kaip operatorius, privalome nesusikoncentruoti į politinę liniją ir daryti tai, kas būtina dabar. Tai mes ir darome, darbai, už kuriuos atsako „Litgrid“, vyksta numatytu laiku“, – pažymi D. Virbickas.

R. Staselis sako manantis, kad birželį susitarimas turėtų būti patvirtintas, nes Europos Komisija įsipareigojo prižiūrėti ne tik tai, kas vyks birželį, tačiau techninę bei politinę darbotvarkę iki birželio.

„Yra numatyti tam tikri atskaitos taškai, kada Europos Komisija kontroliuos, kaip vyksta procesas, taip pat ir politinis.

Tiesa, kadangi sinchronizacijos klausimas Estijoje yra politinis, ji siekė sinchronizacijos su šiaurės šalimis, ta kryptimi dirbo visas Estijos elitas, priešingą variantą jie prilygina tam tikram politiniam pralaimėjimui. Gali būti, kad estai dėl to dar norės kokios nors kompensacijos, bet, man atrodo, jų principinė pozicija jau nebeturėtų keistis. Tuo metu latviai nėra iniciatyvūs, jie visada ieško tam tikros naudos sau iš iniciatyvių šalių“, – kalba pašnekovas.

D. Virbickas sako negalintis atsakyti, kodėl estų ir latvių pernelyg neįtikina Rusijos, Baltarusijos įsižiedinimo argumentas.

„Sunku atsakyti, reikėtų klausti jų, tačiau estai, veikiausiai, dirbtų izoliuotai, jie tokių galimybių turi. Matyt, tos galimybės yra viena priežasčių, kodėl jie į rusų, baltarusių ketinimus žiūri ramiai“, – svarsto „LitGrid“ vadovas.

Kaip pažymi R. Staselis, svarbus argumentas yra tai, kad sinchronizacija su kontinentine Europa yra geriausias būdas išvengti Astravo energijos.

Karaliaučiaus sritis – nebe problema

Nors, prakalbus apie Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa ir atsijungimą nuo BRELL, buvo keliamas klausimas, kaip tai paveiks Karaliaučiaus aprūpinimą elektra, tai įvardijama kaip tema, kuria diskutuoti turės Briuselis, Maskva ir Minskas.

D. Virbicko teigimu, Karaliaučiaus elektros energijos poreikis šiuo metu siekia apie 700 mW, sritis pasigamina 900 mW, perteklių eksportuoja į Lietuvą. Karaliaučiuje ketinama pastatyti dar 1000 mW pajėgumus – mažas, lanksčias jėgaines, skirtas, kaip teigia rusai, „rizikų valdymui“.

Tuo metu R. Staselis sako, kad Karaliaučius nebėra nei Baltijos šalių, nei Europos problema: „Kai sinchronizacijos su Europa idėja buvo pradėta kelti, Europos Komisija norėjo susieti šį klausimą su Karaliaučiumi. Tada tuometinis „Rosatom“ programų direktorius Sergėjus Bojarkinas sakė, kad, jei Baltijos šalys sinchronizuosis su kontinentine Europa, Karaliaučius tai darys kartu.

Vėliau dėl to kilo skandalas, „Rosatom“ norėjo paneigti tą poziciją, o po kelių mėnesių Vladimiras Putinas labai aiškiai pasakė, kad Karaliaučiaus sritis niekada neveiks sinchroniškai su kontinentine Europa, reikalingus pajėgumus užsitikrins savo šaltiniais.“