Jos teigimu, Rusijos žiniasklaidoje akcentuojama, kad Baltijos šalys patikimą partnerį Maskvoje iškeitė į nestabilumą, taip pat kad jose įvyks energetikos krizė.

„Esame ištyrę Rusijos žiniasklaidą, kaip ji kalba apie energetiką nuo 2021 metų. Ir tai buvo 3,65 tūkst. žinučių. Pažiūrėjus po atsijungimo (po vasario 9-osios – BNS) buvo jau virš 8 tūkst. žinučių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Stankuvienė.

„Rusija eskaluoja šitą problemą, jie šneka apie apokaliptinius scenarijus, šneka, kad Lietuva ir Latvija, Estija nežino ką daro, kad labai stipriai bandome eiti į susinaikinimą“, – kalbėjo „Mediaskopo“ vadovė.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio teigimu, panaši rusiška propaganda buvo stebima ir 2006 metais Maskvai nutraukus naftos tiekimą į Mažeikius, kai tuometinė naftos perdirbimo gamyklą įsigijo Lenkijos „Orlen“, taip pat Lietuvai pastačius suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje arba atliekant elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą.

„Dabar matome dar vieną (propagandos – BNS) bangą ir ateitis parodys, kad čia melas. Jie bando medžioti, įmetinėja tokią absurdišką informaciją“, – LRT radijui sakė R. Masiulis.

„Žmonės turi pamoką išmokti – kai jau penktą kartą kažkas muša būgnus, kaip čia viskas bus blogai ir nieko nevyksta, (...) baidytis nėra prasmės. Juolab, kad su Rusija energetiškai jau porą metų jokio ryšio neturime“, – pridūrė jis.

Rusija eskaluoja šitą problemą, jie šneka apie apokaliptinius scenarijus, šneka, kad Lietuva ir Latvija, Estija nežino ką daro, kad labai stipriai bandome eiti į susinaikinimą.

Pasak J. Stankuvienės, rusiškoje žiniasklaidoje vyrauja naratyvas, kad Baltijos šalims Rusija buvo patikimas partneris, kuris visada pasiruošęs padėti, tačiau Lietuva, Latvija ir Estija neva nusprendė „priklausyti nuo oro“.

„Kad pasirinkome labai keistą alternatyvą, nes mūsų partneriai (Rusija – BNS) įrodė per 65 metus, kad yra visiškai stabilūs ir yra Lietuvos energetikos stabilumo garantas“, – sakė J. Stankuvienė.

Anot jos, Rusijoje taip pat skelbiama, kad į Lietuvą „ateina šaltis ir tamsa“, žmonėms itin pabrango elektra, o Vyriausybė nusprendė nemokėti kompensacijų žmonėms.

Be to, pabrėžiama, kad Lietuvai trūksta jungčių su Europa, jos nėra patikrintos, todėl šalies elektros sistema yra nepatikima.

Pasak J. Stankuvienės, į Lietuvos žiniasklaidą rusiškos propagandos žinutės neprasiskverbė, tačiau jos plito socialiniuose tinkluose.

Tuo metu R. Masiulis pakartojo, kad sinchronizavimas elektros kainoms įtakos neturėjo – biržoje jos kilo, nes atšalo orai, neveikia Estijos ir Suomijos elektros kabeliui „EstLink 2“. Tačiau vartotojams, turintiems fiksuotos kainos sutartis su tiekėjais, kainos liko tokios pat. 

„Dabar matome sezoninius svyravimus (rinkoje – BNS). Paimkite dabartines kainas ir kainas prieš metus arba dvejus metus. Pamatysime tą pačią temperatūrą ir tai, kad tai yra tiesiog sezoniniai scenarijai“, – sakė R. Masiulis.

„Žmonės turėtų pasižiūrėti, kokia jų elektros kaina prieš ir po sinchronizavimo. Visi supras, kad kokia buvo, tokia liko“, – pridūrė jis.

Baltijos šalys vasario 8 dieną atsijungė nuo rusiškos elektros energetikos sistemos, o kitą dieną per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“ prisijungė prie Vakarų Europos elektros tinklų.