Bendrijos lyderiai taip pat pasiekė kompromisą dėl Vengrijos – jos reikalavimu, embargas nebus taikomas naftotiekiu „Družba“ transportuojamai naftai. Išėjimo prie jūros neturinti šalis per „Družbą“ importuoja 65 proc. naftos.

Šoko nėra

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu, vengiant antrinių sankcijų ir nerimaujant dėl rizikos reputacijai, tanklaiviais į ES importuojamos rusiškos naftos apimtys yra sumažėjusios. Todėl ekonomistas mano, kad naujas embargas esminio poveikio naftos rinkoms neturės.

„Naftos kaina pakilo dar truputį, beveik 2 proc., bet kažkokio didelio šoko, kaip matome, nėra. Didžioji dalis tos grėsmės buvo įskaičiuota ir nemaža dalimi tie srautai vienaip ar kitaip buvo sumažėję“, – BNS teigė jis.

Antradienį „Brent“ liepos mėnesio naftos kaina pakilo 1,7 proc., iki 123,78 JAV dolerio už barelį, – tai didžiausia nuo kovo 9 d. užfiksuota kaina. WTI nafta pabrango 3 proc., iki 118,53 JAV dolerio.

Ekonomistui kelia abejonių, ar naftotieliui „Družba“ pritaikyta išimtis ateityje suteiks pakankamai motyvacijos Vidurio ir Rytų Europos valstybėms visiškai atsisakyti rusiškos naftos.

„Ši išimtis sukuria ne visai teisingas paskatas. Rusijos nafta parduodama su nuolaida. Jeigu Vengrija gaus tą naftą su nuolaida, o kitos ES šalys ją turės pirkti rinkos kaina, Vengrija įgis tam tikrą konkurencinį pranašumą ir galės gaminti naftos produktus, parduoti juos rinkos kaina ir taip turėti didžiulių pelnų. Klausimas, ar tada Vengrija turės paskatų ateityje atsisakyti rusiškos naftos. Mano pirminiu vertinimu, ne“, – sakė Ž.Mauricas.

Ar veiks sankcijos?

Tiesioginis sankcijų poveikis Rusijai, pasak ekonomisto, priklausys nuo to, kaip jai seksis rasti alternatyvių naftos pirkėjų ir perorientuoti rinką, o tai lems, kiek kitos pasaulio šalys, norėdamos įsigyti pigesnės naftos, rizikuos savo reputacija ir išsigąs antrinių sankcijų.

Ekonomistas neatmeta tikimybės, kad kai kurios pasaulio šalys bandys apeiti sankcijas, – tai, jo teigimu, taip pat parodys jų poveikį.

„Bus kuriamos apėjimo schemos ir joms sukurti reikės landų. Dabar ir pamatysime tą tikrąjį sankcijų poveikį. Jeigu tų landų bus, Rusijai bendras poveikis nebus toks didelis. Jeigu landų bus mažiau šalims išsigandus antrinių sankcijų, o Rusijai nepavyks parduoti didesnio kiekio naftos, tuomet kris ir apyvarta, ir Rusijos eksporto lygis“, – teigė Ž.Mauricas.

„Tarkime, Turkija ir Serbija gali importuoti rusišką naftą. Gali ir Vengrija dabar importuoti. Tada Vengrija gali kažką pagaminti iš tos naftos ir perparduoti. Ta pati Turkija ar kitos šalys gali perparduoti – jos nėra įvedusios embargo. Taigi, klausimas, kiek jos norės prisiimti reputacinę riziką“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, aukštas naftos kainas gali lemti kiti veiksniai. Ž.Mauricas prognozuoja, kad, OPEC toliau reikšmingai nedidinant naftos pasiūlos, o Kinijoje sušvelnėjus karantino suvaržymams ir išaugsiant naftos paklausai, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos vasarą gali laukti naftos kainų šuolis, galbūt pasieksiantis net 150 JAV dolerių už barelį.

Kompromisai – įprasti ES

Vilniaus tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad ES vadovų kompromisas dėl sankcijų rusiškai naftai ir užtrukusios jo paieškos yra įprasti reiškiniai Bendrijos politikoje.

„Tai gana įprastas ES kompromisas ta prasme, kad, kai kažkuri šalis akcentuoja, jog jai siūlomas sprendimas gali brangiai kainuoti, ES institucijos ir kitos šalys ieško būdų, kaip įtikinti tą šalį nevetuoti bendro principinio sprendimo. Dažniausiai tai daroma dviem būdais – numatant ilgesnius pereinamuosius laikotarpius ir papildomą finansavimą“, – BNS aiškino politologas.

Pasak R.Vilpišausko, lieka atviras klausimas, kiek laiko truks pereinamasis laikotarpis, per kurį išimtis bus taikoma naftotiekiui „Družba“. Politologo nuomone, šiuo klausimu toliau ir vyks pagrindinės diskusijos.

„Čia irgi įprasta ES politikoje – jei dėl kažko iki galo dar nepavyksta susitarti, geriau paskelbti apie principinį susitarimą numatant, kad dėl detalių bus susiderėta vėliau“, – teigė politologas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad, Vokietijai ir Lenkijai įsipareigojus atsisakyti importo naftotiekiais, iki metų pabaigos bus nutraukta maždaug 90 proc. naftos importo iš Rusijos į ES.

R.Vilpišauskas mano, kad šis Vokietijos ir Lenkijos įsipareigojimas didina rusiškos naftos embargo reikšmę.

„Jų suvartojimas yra didesnis negu Vengrijos, Čekijos ar Slovakijos. Metų pabaigoje turėtų būti atsisakyta apie 90 proc. visos importuojamos naftos ir jos produktų – sakyčiau, kad tai vis dėlto reikšminga apimtis“, – sakė politologas.

Bendrija iš Rusijos importuoja maždaug 26 proc. jai reikalingos naftos. Ji buvo kritikuojama, kad toliau moka Maskvai milijardus eurų, nors siekia sustabdyti jos pradėtą karą Ukrainoje.

Kitos derybos bus sunkesnės

R.Vilpišauskas prognozuoja, kad derybos dėl septintojo ES sankcijų Rusijai paketo, kuriame galėtų atsirasti embargas rusiškoms dujoms, bus ilgesnės ir sudėtingesnės.

„Spėčiau, kad procesas nuo pradžių bus sudėtingesnis, nes pirmiausia bus bandoma aiškiai matyti valstybių narių pozicijas, ypač tų, kurioms gamtinių dujų importo iš Rusijos atsisakymas irgi gali brangiai kainuoti. Gamtinių dujų infrastruktūrai pertvarkyti reikia daugiau investicijų ir laiko, palyginti su naftos produktais. Poreikiai investuoti į infrastruktūrą ir su tuo susijusios išlaidos turbūt irgi bus svarbus veiksnys, galintis apsunkinti sutarimą tarp valstybių narių“, – teigė R.Vilpišauskas.

Politologo teigimu, derybos dėl naujojo sankcijų paketo priklausys ir nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos.

Dujų atsisakyti yra sunkiau, nes pagrindinė Europos ekonomika – Vokietija – yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.

„Jeigu Rusija ir toliau taip agresyviai bombarduos Rytų ir Pietų Ukrainos gyvenvietes, tikėtina, kad bent dalis ES šalių, įskaitant Baltijos valstybes ir Lenkiją, tikrai kels šitą klausimą dėl septintojo sankcijų paketo ir apie jį bus galvojama“, – teigė R.Vilpišauskas.

Ž.Mauricas mano, kad visiškas rusiškų dujų atsisakymas Bendrijoje galimas tik 2024-ųjų viduryje – apie tokį terminą anksčiau kalbėjo ir Vokietijos vyriausybė.

„Dujų atsisakyti yra sunkiau, nes pagrindinė Europos ekonomika – Vokietija – yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų. Manau, kad, kaip Vokietija ir pasakė, iki 2024 m. vidurio ES vis dar priklausys nuo rusiškų dujų. Manau, kad iki to laikotarpio yra nedidelė tikimybė, kad ES šalys sugebės susitarti“, – teigė ekonomistas.

Ž.Maurico teigimu, dėl rusiškų dujų embargo Bendrijai anksčiau susitarti būtų galima nebent nustačius pereinamąjį laikotarpį, tačiau jis veikiausiai vis tiek truktų iki 2024 m. vidurio.