Rytinės Baltijos šalių uostai 2013 metais pateko į savotiškas svarstykles – aplinkiniuose uostuose krovinių daugėjo, o Lietuvos, Latvijos, Estijos uostuose jų mažėjo.

Naujas fenomenas – Gdanskas

Palyginti smarkiai Baltijos jūros regione augo Rusijos uostų krova, ypač Ust Lugos, kur pasiekta 62,6 mln. tonų. Pritrūko kiek daugiau nei milijono tonų, kad ji aplenktų vien naftą kraunantį Primorsko uostą (63,8 mln. tonų).

Bendrai imant, Rusijos Baltijos jūros regiono uostų krova pernai buvo 4,4 proc. didesnė nei 2012 metais.

Iš viso Rusijos Baltijos jūros regiono uostai pernai krovė 215,8 mln. tonų krovinių. Iš jų nafta ir jos produktai sudarė per 133 mln. tonų.

Taip pat pastebimai net 12,4 proc. ūgtelėjo Lenkijos Gdansko uosto krova. Ji siekė 30,2 mln. tonų. Šiame uoste pagrindiniai kroviniai yra skystas kuras (11 mln. tonų), mediena (10 mln. tonų), anglys (4 mln. tonų), rūdos (2,5 mln. tonų), grūdai (1,5 mln. tonų).

Gdanskas yra didžiausias Lenkijos uostas. Jo reikšmė ypač padidėjo, kai pasaulinė konteinerių laivybos kompanija "Maersk Line" atidarė čia konteinerių paskirstymo centrą.
Tiek Rusijos, tiek Lenkijos Gdansko uostams 2013 metai buvo pelningi.

Kritimai Baltijos uostuose

Galima teigti, kad iš dalies tik Ryga (bendra krova – 35,5 mln. tonų, kritimas – 1,6 proc.) išlaikė 2012 metų krovos lygį. Šis rezultatas Rygos uoste yra antrasis jo istorijoje.

Antroje vietoje Klaipėdos uostas – 33,42 mln. tonų. Tai trečia vieta pagal apimtis krova Klaipėdos uosto istorijoje. Tačiau tarp keturių pagrindinių savo konkurentų jis pasiekė didžiausią kritimą – 5,2 proc. Kartu su Būtingės naftos terminalu Klaipėdos uosto krova sudarė 42,4 mln. tonų. Kritimas – 3,1 proc.

Ventspilio uostas krovė 28,8 mln. tonų (kritimas – apie 4,4 proc.), Talino uostas krovė 28,2 mln. tonų (kritimas – apie 4,2 proc.). Didžiausias kritimas iš rytinės Baltijos uostų buvo Liepojoje – net 34,9 proc. Nuo 7,43 mln. tonų 2012 metais krovinių čia sumažėjo iki 4,84 mln. tonų. Tokį šio uosto kritimą lėmė tos pačios priežastys, kaip ir Klaipėdos uoste. Pastebimai mažiau krovinių 2013 metais gabeno Baltarusijos krovinių tiekėjai.

Išskirtiniai metai buvo Talino uoste, kur keleivių srautas pasiekė naują rekordą. Pernai Talino uosto keltais naudojosi net 9 mln. žmonių.

Klaipėdos uoste buvo fiksuoti konteinerių, žemės ūkio produktų, rūdos ir naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų krovos rekordai.

Pelnus skaičiuoja ne visi

Nepaisant kritimų, daugelis rytinės Baltijos uostų 2013 metais dirbo pelningai. Talino uosto administracija paskelbė, kad uosto pelnas 2013 metais sudarė 39,7 mln. eurų. Jis net 21 proc. didesnis nei 2012 metais. Talino uosto pelną padidino padidėjusios rinkliavos ir 2012–2013 metų žiemą sėkmingai išnuomotas ledlaužis "Botnica".

Ventspilio uosto valdybos pirmininkas Aivars Lembergs 2013-uosius laiko sėkmingais metais. Tačiau čia ne tik mažiau krauta krovinių, bet ir mažiau gauta pajamų. Metams baigiantis

Latvijos Vyriausybė padidino Latvijos uostų rinkliavas. Ventspilio ir kitų uostų administracijos tai sutiko neigiamai. Tikimasi, kad šiemet krovinių lygis išsilaikys dėl padidintų investicijų į Ventspilio uosto infrastruktūrą.

Pernai į Ventspilio uosto infrastruktūrą investuoti 26 mln. eurų.

Rekordinės per 310 mln. litų investicijos šiemet įdėtos į Klaipėdos uostą. Jų dėka tikimasi krovinių augimo per artimiausius metus. Vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš rinkliavų uždirbo per 130 mln. litų. Vertinama, kad Klaipėdos uoste krauta viena tona jai duoda apie keturis litus pajamų. Nepaisant kritimo dėl objektyvių priežasčių, 2014 metai Klaipėdos uostui bus sėkmingi ir veikiausiai pelningi.