S. Gentvilas: pinigai už automobilių taršos mokestį atiteks viešojo transporto finansavimui

„Senjorai renkasi žymiai mažiau taršesnius automobilius, dažniau benzininius. Regione, kadangi žmonės racionalūs, jie irgi perka taupesnius, ekonomiškesnius automobilius. Kai pasižiūri statistiką, tai iš tikrųjų matyti, kad šį mokestį galima pavadinti ir brangesnio automobilio, galingo, keturiais ratais varomo, automobilio mokesčiu. Tai yra mokesčio objektas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė S. Gentvilas.

Politikas akcentuoja, kad šalyje viešojo transporto tinklas yra itin prastai išvystytas. Jo teigimu, Vilniuje naudojami 400 autobusų ir net pusė milijono automobilių, o dėl prastos viešojo transporto infrastruktūros nukenčia būtent pažeidžiamiausios grupės.

„Labiausiai pažeidžiami žmonės, kurie negali nuvežti vaikų į mokyklą ar darželį, nevairuoja, negali įpirkti automobilio, dėl sveikatos problemų jau nebegali arba negalėjo vairuoti ir jiems nesukurta ši infrastruktūra. Visas tas mokestis iš esmės yra taršos mažinimo mokestis, bet pinigai bus atiduoti savivaldybėms, tam, kad būtų finansuojama viešojo transporto infrastruktūra“, – tikino aplinkos ministras.

Taip pat S. Gentvilas akcentuoja, kad, Aplinkos ministerijos skaičiavimu, jau ir dabar šalies gyventojai už mažesnę nei šalies vidurkis automobilio vertės kainą galima įsigyti tokį automobilį, kuris planuojamu įvesti taršos mokesčiu nebūtų apmokestinamas.

„Vidutinis lietuvio automobilis kainuoja 5,5 tūkst. eurų. Mes ir Vyriausybės posėdžiuose, ir visuose viešuose pristatymuose rodome automobilius, kurie yra iki 5,5 tūkst. eurų vertės ir nepatenka į šitą taršos apmokestinimą. Tai yra ir nauji automobiliai ir dvidešimties metų automobiliai, ir dyzeliniai, šeimos automobiliai. Čia yra gajus mitas, kad šitas mokestis kris ant mažesnės vertės automobilių“, – aiškino jis.

Aplinkos ministras taip pat akcentavo, kad tokį mokestį taiko daugelis Europos Sąjungos šalių ir dar kartą patikino, jog šis mokestis labiausiai paveiks ne mažiausias pajamas gaunančius, bet galingus automobilius turinčius šalies gyventojus.

„22 iš 27 Europos Sąjungos šalių turi tokį mokestį. Tik penkios neturi, įskaitant Lietuvą. Tai yra labiau taisyklė, negu išimtis. Keista, kai ekonomistai sako „koks čia pramanas“. Tai iš esmės Europoje metiniai mokesčiai yra standartas. Kartais jie būna dvigubi, su registracija, kartais dar kitokie, bet man atrodo, šitą mokestį reikėtų vadinti dyzelinių džipų mokesčiu, nes labai nueinama į kraštutinumus, juo gąsdinant eilinius Lietuvos gyventojus, bet iš esmės labiausiai tą mokestį pajus arba perteklinio galingumo mašinos, arba keturiais ratais varomi džipai“, – sakė S. Gentvilas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė dviem Aplinkos ministerijos pasiūlymams, skirtiems skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnį transportą ir mažinti transporto taršą.

Vienu jų, nuo 2023 m. už daugiau nei 130 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius vairuotojai kasmet turėtų susimokėti. Kasmet minimali apmokestinamų CO2 emisijų riba mažėtų, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.

Didžiausią mokestį mokės senų dyzelinių transporto priemonių vairuotojai. Benzinu ar dujomis varomi automobiliai būtų apmokestinami maždaug dvigubai mažiau. Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.

Kita ministerijos iniciatyva – dar po metų padidinti akcizus taršiausiam kurui. Akcizą dyzelinui siūloma didinti 10 proc., o iki 2024 m. – suvienodinti su benzino akcizu.