- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad jo inicijuojamas automobilių taršos mokestis labiausiai paveiks brangių ir galingų automobilių savininkus, o ne mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, kaip kad sako šio pasiūlymo kritikai. Ministro įsitikinimu, šis mokestis kaip tik gali būti naudingas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kadangi taršiausias transporto priemones, pasak jo, renkasi ne senjorai ar regionų gyventojai, o už mokestį surinktos lėšos būtų panaudotos viešojo transporto finansavimui savivaldybėse.
„Senjorai renkasi žymiai mažiau taršesnius automobilius, dažniau benzininius. Regione, kadangi žmonės racionalūs, jie irgi perka taupesnius, ekonomiškesnius automobilius. Kai pasižiūri statistiką, tai iš tikrųjų matyti, kad šį mokestį galima pavadinti ir brangesnio automobilio, galingo, keturiais ratais varomo, automobilio mokesčiu. Tai yra mokesčio objektas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė S. Gentvilas.
Politikas akcentuoja, kad šalyje viešojo transporto tinklas yra itin prastai išvystytas. Jo teigimu, Vilniuje naudojami 400 autobusų ir net pusė milijono automobilių, o dėl prastos viešojo transporto infrastruktūros nukenčia būtent pažeidžiamiausios grupės.
„Labiausiai pažeidžiami žmonės, kurie negali nuvežti vaikų į mokyklą ar darželį, nevairuoja, negali įpirkti automobilio, dėl sveikatos problemų jau nebegali arba negalėjo vairuoti ir jiems nesukurta ši infrastruktūra. Visas tas mokestis iš esmės yra taršos mažinimo mokestis, bet pinigai bus atiduoti savivaldybėms, tam, kad būtų finansuojama viešojo transporto infrastruktūra“, – tikino aplinkos ministras.
Taip pat S. Gentvilas akcentuoja, kad, Aplinkos ministerijos skaičiavimu, jau ir dabar šalies gyventojai už mažesnę nei šalies vidurkis automobilio vertės kainą galima įsigyti tokį automobilį, kuris planuojamu įvesti taršos mokesčiu nebūtų apmokestinamas.
„Vidutinis lietuvio automobilis kainuoja 5,5 tūkst. eurų. Mes ir Vyriausybės posėdžiuose, ir visuose viešuose pristatymuose rodome automobilius, kurie yra iki 5,5 tūkst. eurų vertės ir nepatenka į šitą taršos apmokestinimą. Tai yra ir nauji automobiliai ir dvidešimties metų automobiliai, ir dyzeliniai, šeimos automobiliai. Čia yra gajus mitas, kad šitas mokestis kris ant mažesnės vertės automobilių“, – aiškino jis.
Aplinkos ministras taip pat akcentavo, kad tokį mokestį taiko daugelis Europos Sąjungos šalių ir dar kartą patikino, jog šis mokestis labiausiai paveiks ne mažiausias pajamas gaunančius, bet galingus automobilius turinčius šalies gyventojus.
„22 iš 27 Europos Sąjungos šalių turi tokį mokestį. Tik penkios neturi, įskaitant Lietuvą. Tai yra labiau taisyklė, negu išimtis. Keista, kai ekonomistai sako „koks čia pramanas“. Tai iš esmės Europoje metiniai mokesčiai yra standartas. Kartais jie būna dvigubi, su registracija, kartais dar kitokie, bet man atrodo, šitą mokestį reikėtų vadinti dyzelinių džipų mokesčiu, nes labai nueinama į kraštutinumus, juo gąsdinant eilinius Lietuvos gyventojus, bet iš esmės labiausiai tą mokestį pajus arba perteklinio galingumo mašinos, arba keturiais ratais varomi džipai“, – sakė S. Gentvilas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė dviem Aplinkos ministerijos pasiūlymams, skirtiems skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnį transportą ir mažinti transporto taršą.
Vienu jų, nuo 2023 m. už daugiau nei 130 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius vairuotojai kasmet turėtų susimokėti. Kasmet minimali apmokestinamų CO2 emisijų riba mažėtų, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Didžiausią mokestį mokės senų dyzelinių transporto priemonių vairuotojai. Benzinu ar dujomis varomi automobiliai būtų apmokestinami maždaug dvigubai mažiau. Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.
Kita ministerijos iniciatyva – dar po metų padidinti akcizus taršiausiam kurui. Akcizą dyzelinui siūloma didinti 10 proc., o iki 2024 m. – suvienodinti su benzino akcizu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK patvirtino 100 mln. eurų paramos schemą energijai imlioms Lietuvos įmonėms1
Nuo energetinės krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 100 mln. eurų vertės valstybės pagalbos schemą – verslas bus atleidžiamas nuo palūkanų mokėjimo už atidėtas socialinio draudimo įmokų su...
-
Mokesčių pertvarkoje siūlomas ir didesnis mažųjų bendrijų apmokestinimas1
Finansų ministerijos šią savaitę viešai pristatytoje siūlomoje mokesčių pertvarkoje numatytas ir didesnis apmokestinimas mažosioms bendrijoms (MB). ...
-
Vilniuje buvo sutrikusios „Susisiekimo paslaugų“ programėlės
Penktadienį Vilniuje buvo sutrikusios parkavimo paslaugų ir bilietų įsigijimo programėlės „m.parking“ ir „m.ticket“. Taip pat neveikė miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų savitarna inte...
-
Centriniai bankai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo1
Centriniai bankai buvo įsitikinę, kad, keldami palūkanų normas, nors ir skausmingai daugeliui, sumažins infliaciją iki vadovėlinės 2 proc. ribos ir visi gyvens laimingai. Bankinės sistemos nestabilumo, atrodo, jie nesitikėjo. Lietuvoje, nors finansin...
-
ŽŪR pirmininkas: 8 mln. eurų paramos paskirstymo modelis mus tenkina1
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad toks paramos paskirstymo modelis ūk...
-
G. Nausėda: EK sprendimas dėl nulinės taršos sukurs naujų galimybių Lietuvos verslui9
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kovą Europos Komisijos (EK) pristatytas Nulinės taršos pramonės aktas, kuriuo siekiama remti žaliųjų technologijų pramoninę gamybą, suteiks naujų galimybių Lietuvos verslui. ...
-
M. Navickienė palaiko Finansų ministerijos siūlymą dėl individualios veiklos apmokestinimo1
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia palaikanti Finansų ministerijos siūlymą individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. ...
-
„LTG Cargo“ praėjusią savaitę atmetė 121 prašymą gabenti krovinius3
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ praėjusią savaitę atmetė 121 paraišką gabenti krovinius tarp Lietuvos ir užsienio šalių. Dauguma jų susijusios su ...
-
Teisėsauga tiria galimą spaudimą valstybės turto pardavimo aukcione
Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybei priklausančių Vilniaus rajone esančių gyvenamųjų patalpų pardavimo aukcione dalyviui daromo spaudimo – siūlymo už atlygį nesivaržyti dėl jų, patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūra...
-
Tyrimas: kai kurios profesijos žiniasklaidoje gerokai dažniau priskiriamos vienai lyčiai
Vadovaujančios pareigos Lietuvos žiniasklaidoje dažniau priskiriamos vyrams, o aprašant profesijas vis dar egzistuoja pasiskirstymas tarp vyriškų ir moteriškų, rodo penktadienį paskelbtas Žiniasklaidos analizės bendrovės „Me...