- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos transformacija nebesiblaško tik planavime – ji akivaizdžiai vyksta. Jos sėkmę lemia gebėjimas stiprinti energetinės sistemos saugumą, tvarumą ir atsparumą įvairiems iššūkiams, nuo klimato kaitos iki geopolitinių įtampų.
Tačiau, nepaisant aiškių tikslų, kelios pagrindinės problemos trukdo šios transformacijos tempui. Apie tai pasakoja KTU profesorius, vienas iš pagrindinių projekto „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ tyrėjų, Saulius Gudžius.
Lietuva – ant energetinės transformacijos slenksčio
Energetinė transformacija vyksta visame pasaulyje. Lietuva, deklaruodama ambicingus energetinės transformacijos tikslus, tapo viena iš aktyvių šio proceso dalyvių.
„Energetinė transformacija – tai ne tik naujų technologijų kūrimas bei tvariais šaltiniais grįstos energetinės sistemos valdymo problemas atliepiančių techninių sprendinių diegimas, bet ir vartotojų supratimo, kaip saugiai ir patikimai apsirūpinti energija, transformacija“, – sakė KTU profesorius.
Jo teigimu, pagrindinis energetinės transformacijos tikslas ir sėkmės garantas yra energetinės sistemos saugumo, tvarumo ir atsparumo trikdžiams didinimas. Tiesa, ekspertas pabrėžia, jog siekiant sklandaus proceso galima susidirti su iššūkiais, kurie stabdo spartesnę energetinę transformaciją.
Šiuo metu jaučiamas technologinių sprendinių trūkumas, leidžiančių į energetinę sistemą integruoti tvarius energijos gamybos pajėgumus nemažinant energetinės sistemos patikimumo.
„Šiuo metu jaučiamas technologinių sprendinių trūkumas, leidžiančių į energetinę sistemą integruoti tvarius energijos gamybos pajėgumus nemažinant energetinės sistemos patikimumo. Taip pat stokojama techninių ir ekonomiškai pagrįstų sprendinių, leidžiančių vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos saugumo, patikimumo ir atsparumo trikdžiams užtikrinimo. Todėl atsinaujinančia energija grįsta sistema ateityje sugebės užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą tik sukūrus šias problemas sprendžiančias technologijas ir įdiegus jų pagrindu sukurtus techninius sprendimus“, – teigė KTU profesorius S. Gudžius.
Tarptautinė narystė skatina diskusijas
Neseniai KTU profesorius Saulius Gudžius tapo organizacijos „ESReDA“ (angl. European Safety, Reliability & Data Association) nariu. Energetinė sistema yra kritinė infrastruktūra, kurios patikimumui, saugumui ir atsparumui, keliami ypač aukšti reikalavimai. Energetinės transformacijos sėkmė priklauso nuo to, kaip ji atlieps šiuos reikalavimus. Profesoriaus S. Gudžiaus teigimu, KTU tyrėjams yra ypač svarbu gauti bei dalintis mokslinių tyrimų rezultatais ir aktualia informacija apie technologijas, užtikrinančias kritinių infrastruktūrų patikimą ir saugų veikimą.
„Todėl dalyvaudami šios organizacijos įvairiose darbo grupėse ir konferencijose, aktyviai prisidėsime prie gerųjų patirčių kuriant energetinei transformacijai būtinas technologijas sklaidos“, – pabrėžė KTU mokslininkas.
Reikia pradėti nuo savęs
KTU aktyviai prisideda prie energinės transformacijos proceso skatinimo, įgyvendindamas ambicingus projektus bei skleisdamas švietėjišką požiūrį į šią sritį.
Mokslininko teigimu, universitetas, būdamas aktyvus energetinės transformacijos proceso dalyvis, ne tik kuria jos sėkmei būtinas technologijas, bet taip pat atlieka ir švietėjišką darbą, demonstruodamas studentams ir visuomenei šio proceso naudas.
Dažnai viena iš paskatų tapti jaunu mokslininku tampa verslo įmonių noras kurti naujas technologijas įtraukiant į tai jaunimą.
„Kaip pavyzdį galima paminėti elektros energijos paskirstytos generacijos šaltinių ir atliekinės šilumos kaupiklio apjungimo projektą, tapusį puikia energetinei transformacijai kuriamų technologijų pritaikymo demonstracija“, – apie jau nuveiktus konkrečius darbus KTU pasakojo profesorius.
KTU startavo Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC) pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyvos“. Vienas šio projekto tikslų susijęs su energetine transformacija, kurio metu sprendžiama kaip bendradarbiaujant su verslo sektoriumi kurti ir diegti trūkstamas technologijas.
„KTU tyrėjai, bendradarbiaudami su mokslo ir verslo organizacijomis, yra sukaupę ilgametę patirtį energetinių sistemų valdymo ir integravimo technologijų kūrimo srityje. Puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra KTU tyrėjų dalyvavimas projekte „OneNet“. Čia kuriami techniniai sprendiniai, leidžiantys vartotojams aktyviai prisidėti prie sistemos patikimumo didinimo. Tęsiant šiuos tyrimus numatoma toliau kurti kompleksinius technologinius sprendinius energetinės sistemos valdymui, palengvinančius atsinaujinančių šaltinių integravimą ir įgalinančius vartotojus prisidėti prie energetinių sistemų saugumo ir patikimumo didinimo“, – teigė vienas iš „TiFEC“ pagrindinių tyrėjų profesorius S. Gudžius.
Svarbu pritraukti jaunuosius talentus
KTU skatina jaunuosius tyrėjus prisijungti prie naujai įgyvendinamų „TiFEC“ mokslo iniciatyvų ir taip kurti aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Tiesa, susiduriama su iššūkiais, nes technologijų kūrimas užtrunka ir reikalauja tarpdisciplininių žinių bei pasiryžimo siekti užsibrėžto tikslo. Todėl nelengva rasti jaunų žmonių, norinčių pasirinkti mokslininko kelią. Energetika nėra išimtis.
„Pastaraisiais dešimtmečiais pastebima, kad energetinės transformacijos keliami iššūkiai paskatino jaunų žmonių susidomėjimą naujų energetinių technologijų kūrimu ir jų pasiryžimą pasirinkti mokslininko karjerą. Dažnai viena iš paskatų tapti jaunu mokslininku tampa verslo įmonių noras kurti naujas technologijas įtraukiant į tai jaunimą. Ypač svarbi užduotis, ugdant naują mokslininkų kartą, tenka patyrusiems kolegoms. Jų aktyvi lyderystė yra esminė jaunojo mokslininko sėkmingos karjeros dedamoji“, – aiškino S. Gudžius.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją5
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Kas ir kiek mokės už įvažiavimą į Senamiestį?74
Aiškėja, kad už įvažiavimą į Kauno senamiestį teks mokėti tiems, kurie šią vietą tiesiog kerta tranzitu. Jei automobilis paliekamas stovėti, mokestis bus imamas kaip už parkavimą. ...
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso10
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą3
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...