- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per koronaviruso krizę gali daugėti kartelinių susitarimų bei ribojančių konkurenciją įmonių susijungimų, perspėja Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, raginantis valstybę atsakingai taikyti ekonomikos gelbėjimo priemones.
„Kartelinių susitarimų krizės laikotarpiu galime tikėtis dar daugiau. (...) Yra net vadinamieji krizės karteliai: įmonės, kartais gelbėdamosi, o kartais – pasinaudodamos proga, tam tikra ekonomine suirute ar sunkumais, bando išpešti naudos iš susidariusios situacijos. Tokių pavyzdžių jau dabar kai kurių matome ir aiškinamės“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį kalbėjo Š. Keserauskas.
Pasak jo, pagrindinės tarybos veiklos kryptys krizės laikotarpiu sulauks dar daugiau dėmesio: tai yra būtent kartelių išaiškinimas, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, įmonių susijungimai ir valstybės veiksmai.
Š. Keserauskas teigia, kad per krizę susidaro terpė dar labiau sustiprėti dominuojančioms įmonėms, nes dalis, ypač mažesniųjų ūkio subjektų, gali pasitraukti iš rinkos.
„Todėl labai svarbu, ypač galvojant apie ekonomikos gelbėjimo planą, kaip padaryti taip, kad rinkose liktų kaip įmanoma daugiau konkurencijos ir neįsigalėtų didieji, turintys rinkos galią“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas.
Jo teigimu, jau kelerius metus matyti vis didėjantis valstybės vaidmuo – ne tik kaip reguliuotojo, kas yra įprasta, – bet ir kaip rinkų dalyvio.
„Tokią tendenciją mes matome ir ateityje, jau ir dabar, ir ji sustiprės būtent dėl krizės, dėl ekonomikos gelbėjimo veiksmų plano. Tie dalykai yra labai suprantami ir paskatos yra geros – vėlgi, čia reikia žiūrėti, kad begelbėdami mes nesukurtume didesnių problemų, ir kad valstybė, taikydama gelbėjimo priemones, jas taikytų kaip įmanoma visiems vienodai“, – sakė Š. Keserauskas.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad valstybės vaidmuo suvaldant krizę ir toliau augs.
„Matyt (...) bus tas mūsų požiūrio skirtumas, kiek turi būti – daugiau ar mažiau – valstybės. Dabar šita krizė parodo ir, matyt, natūraliai, kad mes tikrai teiksime priemones, ir ekonomikos gelbėjimo planą turime ir kitas priemones. Ir tos valstybės dar daugiau bus. Galbūt reikėtų jums koncentruotis ir žiūrėti, ne tiek, kokia konkurencija tarp valstybės arba savivaldybės ir privataus sektoriaus, bet, kas vyksta būtent privačiame sektoriuje, ką jūs ir minėjote: susitarimai, koncentracija, dominuojanti padėtis, kainų politika“, – sakė S. Skvernelis.
Š. Keserauskas Vyriausybei pristatė tarybos 2019 metų veiklos ataskaitą. Trečiadienį Vyriausybė planavo svarstyti ir siūlymą stiprinti Konkurencijos tarybos įgaliojimus, siekiant veiksmingesnės konkurencijos apsaugos ir įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą, tačiau vėliau klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...