„Negaliu komentuoti egzistuojančio tyrimo, einančio tyrimo detalių, nes ši informacija konfidenciali ir, dar svarbiau, atskirų elementų komentavimas gali pakenkti pačiam tyrimui ir jo eigai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė S. Krėpšta.

BNS, remdamasi vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos protokolu, trečiadienį paskelbė, kad I. Trinkūnaitė nebendradarbiauja su LB, atliekančiu jos bei „Foxpay“ neplaninį patikrinimą, ir teismine tvarka ginčija LB procedūrinius veiksmus, o tai stabdo tikrinimo procesą.

„Tyrimo elementų komentavimas pakenktų tiek LB, tiek kitų institucijų tyrimams. Tai yra natūralu, nes tai būtų fragmentinis komentavimas, tai galėtų galbūt sudaryti kažkokią klaidingą nuomonę – tiek viešąją, tiek pačių įstaigų. Todėl LB niekada nekomentuoja vykdomų tyrimų“, – kalbėjo S. Krėpšta žurnalistų paklaustas, kaip I. Trinkūnaitė trukdo LB tyrimui.

Pati I. Trinkūnaitė reaguodama į paskelbtus dokumentus BNS tvirtino, kad su institucijomis bendradarbiauja. Anot jos, neviešų dokumentų pavienių fragmentų nutekinimas neigiamai veikia teisinius procesus ir klaidina visuomenę.

Be kita ko, komisijos protokole nurodoma, kad atliekant I. Trinkūnaitės patikrą, ji komisijai nurodė, kad prieš ją bei „Foxpay“ 2023 metais anoniminėse interneto svetainėse buvo pradėta „informacinė šmeižikiška ataka“, sąmoningai painiojant faktinę ir išgalvotą informaciją, siekiant pakenkti „Foxpay“ bei jos savininkės reputacijai.

„Anot investuotojos (I. Trinkūnaitės – BNS), Lietuvos bankas šios informacinės atakos pagrindu taip pat galėjo pradėti savo patikrinimą ir kreiptis į komisiją dėl jos atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros“, – rašoma vyriausybinės komisijos protokole. 

Pasak centrinio banko atstovo, LB tyrimo išvadas ir sprendimo motyvus paviešins jį baigus.

S. Krėpšta taip pat pabrėžė, kad tyrimas yra platus ir bus baigtas, kai bankas turės pagrįstus įrodymus: „Tikrai negalime nurodyti datos, priklauso nuo tyrimo eigos, surenkamų faktų. Jis bus pabaigtas kai turėsime pilną vaizdą ir galėsime priimti įrodymais grįstus sprendimus.“

Vyriausybinė komisija taip pat nustatė, kad „Foxpay“ savininkė I. Trinkūnaitė, siekdama įsigyti buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio valdomą įmonę „Litlab“, melavo apie savo ryšius su už finansinius nusikaltimus teistu bei kalėjusiu Vilhelmu Germanu (buvusiu Viliumi Žideliu).

LB 2022 metais leido I. Trinkūnaitei įsigyti įmonę „Foxpay“. S. Krėpšta pakartojo, kad leidimą įsigyti finansų rinkos dalyvį centrinis bankas suteikia tik gavęs teigiamą vyriausybinės komisijos išvadą, nes finansinės technologijos laikomos strateginiu sektoriumi.

„Negaliu atsakyti už ne mūsų institucijų sprendimus, bet kalbant bendrai kiekvienas, ar LB, ar kitų institucijų sprendimas yra priimamas pagal tuo metu turimus įrodymus, duomenis, informaciją. Jei gauname papildomą informaciją, (...) labai svarbu į ją reaguoti teisingai, adekvačiai“, – sakė S. Krėpšta.

LB šiuo metu atlieka „Foxpay“ ir jos savininkės veiklos patikrinimą, ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).