„Pateikti pasiūlymai jau yra Vyriausybės darbotvarkėje ir atitinkamuose mūsų planavimo dokumentuose. Praktiškai sutampa tie siūlymai ir problemos, kurias mato Lietuvos pramonininkų konfederacija“, - po bendro LPK ir Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Anot jo, ne visus verslo pasiūlymus ir Vyriausybės tikslus pavyks pasiekti per vienerius metus.

„Pavyzdžiui, švietimo sistemos pertvarka, natūralu, kad rezultatus duos ne per vienerius metus. Tai yra ilgalaikis procesas“, - teigė S.Skvernelis.

LPK prezidentas Robertas Dargis teigė, kad Lietuvos įmonėms svarbu užsitikrinti stabilų eksporto augimą.

„Mes esame nedidelė šalis, todėl mums svarbiausia užsitikrinti investicijų srautą į įmones, kurios užtikrintų eksporto augimą. Technologinė plėtra turi užtikrinti eksporto augimą. Mano manymu, reikia užtikrinti stabilesnį eksporto augimą“, - žurnalistams kalbėjo R.Dargis.

Anot jo, LPK norėtų aktyviai dalyvauti, Vyriausybei sprendžiant dėl svarbių reformų įgyvendinimo.

„Dabar Vyriausybės priimti sprendimai gali duoti pokytį artimiausiu metu, bet yra tokios svarbios temos, kaip mokestinė sistema. Daug kalbama apie jos pokyčius, o tai neprideda aiškumo. Mes norime dalyvauti mokesčių pertvarkyme su savo pasiūlymais, kad mokesčiai didintų konkurencingumą“, - teigė R.Dargis.

LPK Vyriausybei pateikė pasiūlymus švietimo, regioninės politikos, verslo aplinkos, energetikos, transporto ir logistikos bei aplinkosaugos srityse.

Švietimo srityje konfederacija siūlo sukurti integralią profesinio orientavimo sistemą, keisti mokytojų rengimo sistemą, optimizuoti profesinio ir aukštojo mokslo institucijų tinklą.

Regioninės politikos srityje LPK siūlo parengti atskirties tarp regionų mažinimo programą ir motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, stiprinti regioninės politikos koordinavimą, subalansuoti infrastruktūros plėtrą, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme.

Gerinant verslo aplinką, siūloma reformuoti viešąjį administravimą, užtikrinti verslo teisinį saugumą ir verslo atstovų įtraukimą į teisėkūros procesą, skatinti eksportą ir užtikrinti verslo poreikius atitinkantį diplomatinio atstovavimo tinklą.

Energetikos sektoriuje Vyriausybė turėtų užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas ir investicijų į infrastruktūrą pagrįstumą bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) lėšų skaidrumą, sudarytų sąlygas privačioms investicijoms į elektros gamybą, o galios rezervo paslaugos būtų įsigytos skaidriai.

Transporto ir logistikos srityje, anot pramonininkų, būtina skatinti tranzitą, ginti Lietuvos vežėjų interesus, užtikrinti sąžiningą konkurenciją draudimo rinkoje, patvirtinti Klaipėdos uosto bendrąjį planą, kuriame būtų numatyta maksimali plėtra, pripažinti išorinį jūrų uostą valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o Kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms.

Aplinkosaugoje siūloma sukurti mažųjų nuotekų valymo įrenginių kontrolės sistemą, atlikti užstato sistemos plėtros kaštų naudos analizę bei atsisakyti planų nustatyti gamintojams ir importuotojams pareigą iš dalies finansuoti atliekų rūšiavimo gamyklų veiklą.