Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kad Lietuvoje išgaunant skalūnų dujas, galima naudoti hidraulinį uolienų ardymą, vieno kreipimosi į KT iniciatorių, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo teigimu, atveria kelią investuotojams, kurie norėtų ieškoti skalūnų Lietuvoje. Tačiau Algimantas Salamakinas abejoja, ar tai juos privilios - esą skalūnų dujų kasimo burbulas jau sprogo ir ypač po Paryžiaus klimato kaitos konferencijos susidomėjimas jomis dar labiau sumenks.

„Jie (KT - BNS) mano, kad tai nėra žemės gelmių teršimas, tarsi ir atveria galimybę išgauti skalūnų dujas“, - BNS trečiadienį sakė parlamentaras, kurio vadovaujama 34 Seimo narių grupė 2013 metais kreipėsi į KT paaiškinti, ar skalūnų dujų išgavimas tokiu būdu neigiamai paveiktų aplinką ir žmonių sveikatą.

Tačiau A.Salamakinas taip pat abejoja dėl KT sprendimo - politikas sako, kad KT į problemą pažiūrėjo per siaurai.

„Konstitucijoje parašyta, kad žemių gelmės negalima teršti, tai jeigu KT priėmė tokį sprendimą, tai... Konstitucinis Teismas žiūrėjo siaurąja prasme... Bet, mano manymu, galėjo būti ir kitoks sprendimas. Žemės gelmėse palikti tokį didelį  kiekį - iki 40 tūkst. kubų tų medžiagų, kurios, aišku, nedaug ten sudaro cheminės medžiagos - 2 proc., bet jie gali pajudėti, užteršti vandenis“, - BNS sakė A.Salamakinas.

KT trečiadienį paskelbė, kad hidraulinį ardymą numatančios Žemės gelmių įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Pataisos numato, kad hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, leidžiama palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.

A.Salamakinas abejoja, ar lietuviškos skalūnų dujos dar galėtų sudominti investuotojus.

„Europoje skalūnų dujų kasimo burbulas sprogo - niekam jos nebeįdomu. Juolab, kad Paryžiaus klimato kaitos konferencija priimtas sprendimas mažinti iškastinį kurą, tame skaičiuje ir skalūnus.... Aš įsitikinęs, kad  jeigu ir skelbsime konkursus, jokios pasaulio įmonės neateis į tuos konkursus, teritorija Lietuvos labai maža, ir įstatymo bazė. Todėl ta tema baigta“, - tvirtino A.Salamakinas.

Jis prognozuoja, kad investuotojus sulaikys ir pastarųjų metų bandymų išgauti šias dujas Europoje patirtis.

„Lietuva nebegrįš jau prie tos temos (skalūnų dujų paieškos ir kasimo - BNS), tai tarsi ta problema ir išsemta, todėl, kad Europa pabandė - lenkai ir kiti ir niekas nieko čia nerado. Lenkai truputį rado, bet jų išgavimas neapsimoka ekonomine prasme, nes gaunasi ypatingai brangu“ - teigė A.Salamakinas.

Pasak jo, prieš porą metų Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV energetikos kompanija „Chevron“ nebepuoselėja vilčių investuoti Ukrainoje. 

Pasak parlamentaro, po tokio KT sprendimo Seimui nereikės keisti įstatymo, kuris reglamentuoja skalūnų dujų žvalgybą ir išgavimą Lietuvoje.

Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV energetikos kompanijos „Chevron“ 2013 metais pasitraukė iš konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. „Chevron“ vienintelė dalyvavo 2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų dujų žvalgybos konkurse.