25 proc. etatų laisvi

Ką pamanytumėte apie įstaigą, kuri pusantrų metų funkcionuoja be ketvirtadalio darbuotojų, tarp jų – ir svarbių padalinių vadovų, o daugiau nei pusmetį – ir be nuolatinės galvos? Kad tai kokia natūralia mirtimi pamažu mirštanti bereikšmė firmelė? Toli gražu ne – tokia šiuo laikotarpiu valstybėje strateginė už ekonomikos gaivinimą atsakinga ministerija.

Dabar EIM net 60,5 (apie 25 proc.) iš 233 pareigybių laisvos (iš jų dešimt – laisvos laikinai, darbuotojai – vaiko priežiūros atostogose). Tačiau ministeriją išretino ne koronavirusas – taip ji dirba jau pusantrų metų!

Trūksta nuo eilinio darbuotojo iki pat įstaigos galvų. Į Lietuvos rekordų knygą gali pretenduoti faktas, kiek ministerija gali funkcionuoti be nuolatinio vadovo. De jure EIM jo neturi daugiau nei pusė metų, nuo pernai gruodžio, kai ligtolinis ministras Virginijus Sinkevičius tapo Europos Komisijos nariu. Tačiau de facto – ir dar ilgiau, vos ne nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai Vyriausybė įvardijo jo kandidatūrą į eurokomisarus ir ministras susitelkė rengtis atrankai į būsimą darbą, rugsėjį pasiėmė atostogų ir praktiškai persikraustė į Briuselį. Netrukus jam gimė dukra, tad jis išėjo tėvystės atostogų.

Virginijus Sinkevičius

EIM neturi ne tik nuolatinio politinio, bet ir administracijos vadovo – kanclerio. Tuščios ir kai kurių kitų itin svarbių padalinių vadovų kėdės, o Inovacijų ir pramonės departamento direktoriaus – jau pusantrų metų, nuo 2018 m. gruodžio pabaigos. Inovacijų politika – vienas svarbiausių EIM uždavinių, tačiau tuščia ne tik už tai atsakingo departamento, bet ir jo padalinio – Inovacijų politikos skyriaus vedėjo kėdė.

Nuo pernai liepos vidurio nėra ir Įmonių teisės skyriaus, nuo lapkričio pabaigos – Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėjų, šį pavasarį laisvos liko Turizmo politikos skyriaus, Strateginių sprendimų paramos grupės vadovų pareigybės.

Kaltina reorganizaciją

"Darbuotojų trūkumą lėmė 2018 m. pabaigoje įvykusi ministerijos reorganizacija, tuomet daug darbuotojų atsisakė siūlomų naujų pareigų ir išėjo iš darbo", – aiškina ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Lig tol vadinusis Ūkio, ši ministerija keitė pavadinimą ir struktūrą, kad labiau atitiktų šiuolaikinės ekonomikos keliamus iššūkius. Siekta stiprinti tas sritis, kurios artimiausioje ateityje privalo tapti šalies ekonomikos varikliu: inovacijų, skaitmeninės ekonomikos, pramonės, eksporto, investicijų. Tuo metu ši ministerija tapo vienvalde inovacijų politikos formuotoja.

Natūralu – reorganizacija visiems patikti negali. Kaip "Kauno dienai" pasakojo buvęs ministerijos darbuotojas, nors buvo sudaryta reorganizavimo darbo grupė, o joje darbuotojų interesams atstovavo jų išrinkti žmonės, tačiau kai kas norėjo dirbti po senovei. Kai kuriuos ligtolinius padalinių vadovus sunkiai buvo galima įsivaizduoti vadovaujant inovacijų sričiai, tad jiems pasiūlytos žemesnės pareigos. Ne visi su tuo susitaikė ir išėjo iš darbo.

Vis dėlto tenka pripažinti, kad ir su mažiau darbuotojų reformuota ministerija netgi sparčiau, nei planuota, vykdė Vyriausybės programoje jai numatytus tikslus, parengė dirbtinio intelekto strategiją, ėmėsi pramonės skaitmeninimo kelrodžio ir kitų iniciatyvų, kurios programoje net nebuvo numatytos, viršijo numatytus pasiekti rodiklius, pavyzdžiui, "Doing Business" reitinge Lietuva pernai pakilo į vienuoliktą vietą, nors pagal planą tik šiemet turėjo pasiekti penkioliktą, 2020 m. Lietuvoje turėjo būti 720 startuolių, o paskutinę V.Sinkevičiaus darbo ministerijoje dieną jų buvo 923.

Tad gal ministerijoje darbuotojų pakankamai, tik išpūsti etatai? Gal darbuotojų nelabai ir ieškoma, kad esamiems būtų galima mokėti priedus už papildomą darbą?

Moka priemokas

Iki COVID-19 gal ir buvo prasminga svarstyti apie etatų perteklių, bet dabar, kai krizės epicentras iš sveikatos apsaugos sistemos persikėlė į ekonomiką, ši ministerija tapo strateginė.

"Tušti 25 proc. etatų, todėl kai kurių skyrių darbuotojų ir tarnautojų darbo krūvis yra išties smarkiai padidėjęs. Dirbama po darbo valandų, savaitgaliais. Šiuo metu ypač stipriai padidėjusi ministerijos tarnautojų atsakomybė, atliekamų funkcijų ratas", – sako ministro patarėja V.Jankauskaitė-Milčiuvienė ir vardija: EIM yra tarp pagrindinių institucijų, kurios ypatingos skubos tvarka dėl COVID-19 aplinkybių rengia, derina teisės aktų projektus, vykdo skubius Vyriausybės pavedimus, teikia informaciją verslo subjektams ir fiziniams asmenims, koordinuoja veiksmus su kitomis institucijomis, rengiant sveikatos ir ekonomikos gelbėjimo planus, užtikrina operatyvų gelbėjimo priemonių įgyvendinimą, lėšų paskirstymą ir t.t.

Beje, nors tenka skubiai rengti teisės aktus, Teisės departamento direktorė Rūta Jovaišienė triūsia dviem frontais – ji laikinai dirba ir ministerijos kanclere.

Tiesa, už papildomus darbus atlyginama. Kaip informavo V.Jankauskaitė-Milčiuvienė, balandį skirtos priemokos 60 iš 175 ministerijos darbuotojų. Daugumai – 10 arba 20 proc. pareiginės algos priemokos.

Neoficialių šaltinių teigimu, kai kas gauna ir kur kas didesnes priemokas, ir ne tik COVID-19 krizės metu.

Vis dėlto kodėl nei inicijuojama mažinti etatų, nei jie užpildomi? Juk nei šis, nei tas aiškinti, kad dėl ministerijos ištuštėjimo kalta reorganizacija, kai po jos praėjo jau beveik pusantrų metų.

Konkursai užstrigę

V.Jankauskaitė-Milčiuvienė tikina, kad Valstybės tarnybos departamentui (VTD) prie Vidaus reikalų ministerijos operatyviai pateikiami prašymai dėl naujų darbuotojų priėmimo poreikio. Kaip žinome, atrankas centralizuotai vykdo VTD. "Tačiau daug konkursų neįvyksta, nes nėra pretendentų arba, nesulaukę atrankos, jie susiranda kitus darbus", – konstatuoja ministro patarėja.

Pasak V.Jankauskaitės-Milčiuvienės, nuo šių metų pradžios dėl COVID-19 protrūkio ir kitų priežasčių VTD centralizuotai vykdomų konkursų procesas praktiškai visai sustojo.

Ir tai nestebina – kas gali laukti, jei procesas kartais išsitęsia pusę metų, o kartais ir dar ilgiau.

EIM informavo, kad nuo 2019 m. pradžios iki šiol buvo paskelbta apie 100 konkursų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, trylika pakaitinių valstybės tarnautojų atrankų, 20 atrankų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Nuo 2020 m. pradžios iki šiol buvo paskelbti 43 konkursai ir atrankos, dabar laukiama įvykstant 23 konkursų, kurių dokumentų priėmimas jau pasibaigęs.

Bet ministerijos tinklalapyje "Karjeros galimybių" skyrelyje dabar skelbiamas tik vienas konkursas, kuriame galima dalyvauti, – Turizmo politikos skyriaus patarėjo. Sunku nujausti, kad ministerijoje trūksta ne tik šio, bet ir dar beveik 60 darbuotojų.

Žmogiškųjų išteklių galimybės neatitinka strateginio šios ministerijos vaidmens. Tai rodo, kad bendras valdymo modelis nefunkcionalus.

V.Jankauskaitė-Milčiuvienė atskleidžia ir tokį faktą: "Nuo šių metų pradžios dėl COVID-19 protrūkio ir kitų priežasčių VTD centralizuotai vykdomų konkursų procesas praktiškai visai sustojo."

VTD atstovo Audriaus Dabrovolsko teigimu, konkursų ir atrankų vykdymas nėra sustojęs. Dėl COVID-19 paskelbus karantiną VTD turėjo pakeisti jų organizavimo tvarką ir kovo 27 d. jau įvyko pirmieji konkursai ir atrankos nuotoliniu būdu. Vien nuo kovo 16 d. VTD paskelbė keturiolika konkursų į valstybės tarnautojų pareigas EIM ir jai pavaldžiose įstaigose.

Tačiau, kaip rodo ankstesni konkursai, tai dar nereiškia, kad ministerijos kabinetai pagaliau papilnės.

Ydingas pats modelis

"Apmaudu, kad EIM neturi ketvirtadalio darbuotojų, nors jai dabar tenka reikšmingas vaidmuo įgyvendinant finansinių ir ekonominių priemonių planą. Žmogiškųjų išteklių galimybės neatitinka strateginio šios ministerijos vaidmens. Tai rodo, kad bendras valdymo modelis nefunkcionalus", – pabrėžia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Vitalis Nakrošis.

Pasak jo, apie 7 proc. neužimtų etatų valstybės institucijoje – normalu, nes vyksta natūrali kaita, o konkursai, procedūros užtrunka. Tačiau strateginė ministerija be ketvirtadalio darbuotojų nėra normalu, ir tai lėmė visas kompleksas aplinkybių.

Pati ministerija situaciją argumentuoja per reorganizaciją prarastais darbuotojais. V.Nakrošis pripažįsta: taip Lietuvoje nutinka nuolat. "Reorganizaciją reikia labai aiškiai suplanuoti ir aiškiai komunikuoti darbuotojams, juos įtraukti į šiuos procesus", – kaip išvengti tokio kadrų nukraujavimo, aiškina ekspertas.

Jo įsitikinimu, neveikia ir centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos modelis: "Blogos užduoties, net jei ją vykdai gana gerai, rezultatas vis tiek bus nei šioks, nei toks. VTD daro, ką gali, tačiau ydingas pats Valstybės tarnybos įstatyme įteisintas modelis. Siekiant padidinti skaidrumą valstybės tarnyboje, sugalvota labai griozdiška centralizuotos darbuotojų atrankos procedūra, kuri tinka vadovų atrankai, bet pasirenkant specialistus įstaigoms reikia suteikti autonomiją."

V.Nakrošis turi ir abejonių, ar įstaigai neturint nuolatinio vadovo gali sklandžiai vykti personalo valdymas.

O COVID-19 sukelta krizė tik užaštrino šios ministerijos ir apskritai valstybės valdymo problemas. "Dabar akivaizdi dviejų greičių administracija. Tiesiogiai su COVID-19 susijusiais reikalais dirbančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms tenka didžiulis krūvis, jie dirba po dvylika valandų, todėl pavargsta, daro klaidų. Jos samdė papildomus darbuotojus, sukosi, kaip galėjo. O kitų valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios karantino metu negalėjo teikti paslaugų, darbuotojai buvo prastovose ir namie žiūrėjo "Netflix", – V.Nakrošis stebisi, kad Lietuvoje nesusiprasta (o tai galėjo padaryti VTD), kaip kad kitose valstybėse, darbuotojus iš įstaigų, nedirbančių su COVID-19, laikinai perkelti į tas, kuriose krūvis padidėjo.

Personalo atrankos kompanijos "Alliance for Recruitment" partneris Andrius Francas taip pat stebisi, kaip gali veikti įstaiga, kuri neturi ketvirtadalio darbuotojų, tarp jų ir vadovo, juo labiau dabartinėmis aplinkybėmis. "Gal ten per daug etatų? Tai sovietinis palikimas – etatai ir jiems skirti pinigai. Reikia pakeisti mąstyseną: pinigus palikti tuos pačius, o etatų įstaiga tegu steigia tiek, kiek reikia. Be to, viena svarbiausių šiandien įstaigų negali dirbti be nuolatinio lyderio. Prezidentas ir premjeras galėjo ginčytis, kol nebuvo COVID-19 ir jo sukeltos krizės, bet dabar reikia greitai paskirti ministrą, kad jis mobilizuotų komandą ir darytų sprendimus, kaip padėti verslui", –  neabejoja A.Francas ir juokais priduria, kad jei ministerijai reikia darbuotojų, nesunkiai rastų. Bet, kaip žinome, valstybės tarnyboje darbuotojų atrankos būdai kiti, nors ir ne itin sėkmingi.

Prezidentas Gitanas Nausėda jau pasakė, ką norėtų matyti ekonomikos ir inovacijų ministru, – dabar laikinai šias pareigas einantį Žygimantą Vaičiūną. Nors tada reikėtų ieškoti naujo energetikos ministro, bet būtų išspręstas nors vienos EIM vakansijos klausimas. Tiesa, net tokioje nedidelėje valstybėje kaip Lietuva gal būtų geriau, jei valstybės įstaigai nevadovautų tos įstaigos darbuotojo sutuoktinis. EIM Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriuje, kuris taip pat be vadovo, vyriausiąja specialiste dirba Ž.Vaičiūno žmona.

Bet kol kas – yra, kaip yra. Net jei tai ant kortos pastatytas valstybės ekonomikos gaivinimas.