Su bankais konkuruojančios kredito unijos iki šiol klientų riziką vertino atlaidžiau, todėl joms nuspręsta taikyti griežtesnę tvarką. Nors indėlių palūkanų normos dėl to gali ir sumažėti, didelių pokyčių klientai pajusti neturėtų.

Kontroliuos griežčiau

Pastaraisiais metais kredito unijos sėkmingai plėtėsi. Vien pernai kredito unijų valdomų indėlių portfelis padidėjo 23 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė 1,2 mlrd. litų. Išduotų paskolų portfelis pernai taip pat išaugo 23 proc., iki 820 mln. litų.

„Pastaruoju metu kredito unijos, didesnėmis palūkanomis pritraukdamos indėlių, itin sparčiai didina įsipareigojimus ir paskolų apimtį. Siekdamos sudaryti alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams ir konkuruoti su bankais, unijos prisiima ir gana didelę riziką. Todėl inicijuojame teisės aktų pakeitimus, kurie leis griežčiau kontroliuoti kredito unijų veiklą ir plėtrą“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Lietuvos banko valdyba siūlo sugriežtinti atskirų rūšių rizikos reikalavimus, taip pat pakelti kartelę naujai besisteigiančioms kredito unijoms ir parengti kvalifikacijos egzaminavimo taisykles unijų vadovams.

„Po sunkmečio ir finansų krizės visame bankų sektoriuje JAV ir Europoje pastebimos tendencijos didinti veiklos skaidrumą. Tai liečia tiek bankų, tiek kredito unijų veiklą. Kita vertus, kredito unijos populiarėja, auga jų veiklos mastas, tad yra ir poreikis užtikrinti saugią bei patikimą veiklą“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius.

Konsultacijos dėl tvarkos pakeitimų prasidės artimiausiu metu. Tikimasi, kad pirmieji pakeitimai bus įgyvendinti jau šių metų rudenį, tačiau galutinių sprendimų kredito unijos ir jų klientai dar turės palaukti.

Skolins atsargiau

Kredito unijos į griežtesnę priežiūrą reaguoja santūriai ir tikina, kad tai padės užtikrinti rinkos skaidrumą. Anot F.Dirginčiaus, nauji reikalavimai tik padidins kredito unijų viešumą, tad pasitikėjimas jomis išaugs.

V.Valvonis patikino, kad priėmus naują tvarką neigiamo poveikio kredito unijos pajusti neturėtų. Esą tai tik pagerins konkurencines sąlygas, nes visoms kredito unijoms bus taikomos vienodesnės žaidimo taisyklės nei anksčiau.

Anot jo, įsigaliojusi nauja tvarka kreditavimo standartus ir rizikos vertinimą priartins prie bankų lygio ir kredito unijas įpareigos klientams skolinti atsargiau: „Norime stiprinti rizikos vertinimą ir valdymą kredito unijose, skatinti atsakingą skolinimą. Nors kredito unijoms ir dabar taikomi atsakingo skolinimo reikalavimai kaip ir bankams, tačiau rizikos vertinimas ir valdymas unijose, deja, nebuvo toks stiprus kaip bankų sektoriuje.“

Akademinės kredito unijos administracijos vadovė Gitana Jasėnienė palaiko protingą kredito unijų priežiūros griežtinimą, tačiau priduria, kad unijų vis dėlto negalima prilyginti bankams: „Staigus ir reikšmingas tam tikrų normatyvų sugriežtinimas gali komplikuoti kai kurių unijų veiklą. Viską reikia daryti nuosekliai, unijoms sudaryti sąlygas pasiruošti pokyčiams. Negalima visko tik griežtinti – gal tuomet reikėtų pamąstyti apie kriterijų tapti unijos nariu sušvelninimą.“

Vis dėlto ji sakė pasisakanti už griežtesnius unijų steigimo reikalavimus, nes naujų unijų gausa esą kelia nerimą.

Palūkanos gali sumažėti

F.Dirginčius pabrėžė, kad kredito unijos klientams paprastai taiko lankstesnius pasiūlymus nei bankai. Jis taip pat patikino, jog priėmus griežtesnę tvarką šią ypatybę kredito unijos išlaikys, nes veikia arčiau savo klientų.

„Kredito unijos dažnai gali pasiūlyti lankstesnius sprendimus nei kai kurie bankai vien todėl, kad veikia vietoje, o valdymo organų nariai yra žmonės, kurie pažįsta savo bendruomenės narį, pažįsta aplinką ir rinką. Todėl kredito unijos ir toliau sieks suderinti sprendimų lankstumą su būtinybe atsakingai skolinti“, – sakė jis.

Kauno kredito unijos vadovės Ernestos Ramaškaitės manymu, kredito unijų nariai griežtesnių reikalavimų neturėtų baimintis, nes klientai kaip ir anksčiau tiesioginio pokyčių poveikio nepajus: „Juk tai nėra kokie nors nauji reikalavimai unijų veikloje. Kiekvienais metais Lietuvos bankas išleidžia nutarimus, kurie reglamentuoja mūsų veiklą ir prie kurių mes sėkmingai prisitaikome.“

SEB banko analitikė Vilija Tauraitė taip pat pabrėžė, kad skolinimasis iš kredito unijų šalyje nėra smarkiai paplitęs, palyginti su bankų teikiamų paslaugų paklausa. Todėl griežtesnė kredito unijų priežiūra, anot jos, gyventojams nebus didelis alternatyvos praradimas, nors nedidelių pokyčių klientai sulaukti gali.

„Paklausa dar buvo gana maža, galbūt tik indėlių srityje matėme daugiau aktyvumo. Tačiau ir sugriežtinus tvarką palūkanų normos turėtų išlikti didesnės nei indėlių bankuose. Aišku, dar sunku prognozuoti, kiek pasikeis kredito unijų patrauklumas kainodaros požiūriu“, – sakė V.Tauraitė.

Ji pripažino, kad indėlių palūkanų normos gali šiek tiek sumažėti, nors tai gali tebūti trumpalaikiai reiškiniai.

Svarbiausia – ne dydis

Vis dėlto Akademinės kredito unijos administracijos vadovė G.Jasėnienė neabejojo, kad dėl griežtesnių apribojimų dalis klientų alternatyvos neteks, o smulkių kredito unijų neliks.

Tačiau, E.Ramaškaitės manymu, mažosios kredito unijos, kurios nesugebės vykdyti reikalavimų, jungsis tarpusavyje ir taip galės tęsti veiklą: „Tikrai nemanau, kad jos nutrauks veiklą, kad bus likvidavimo atvejų. Kaip esame šiandien, taip ir toliau būsime gana naudinga alternatyva įkainių atžvilgiu. Tiesiog kai kurios unijos gali pavirsti nedideliais bankais.“

Nors Lietuvos bankas svarsto galimybę tam tikrą apimtį pasiekusias kredito unijas įpareigoti reorganizuotis į bankus, V.Valvonis dar negalėjo prognozuoti, kiek naujų bankų šalyje galima tikėtis. Esą viskas priklausys nuo to, kaip aukštai bus sutarta pakelti kvalifikacijos kartelę.

„Reikės spręsti, ar kredito unija galėtų būti reorganizuota į banką, jei ji savo veiklos mastu pradėtų lenkti banką. Tačiau veiklos mastas dar ne rodiklis, galintis nulemti kredito įstaigos veiklos formą. Vis dėlto esmė yra ne dydis, o veiklos pobūdis“, – sakė F.Dirginčius.

Pašnekovas pabrėžė, kad pirmiausia kredito unija yra kooperacinė kredito įstaiga, kuri vadovaujasi principu „vienas narys – vienas balsas“ ir kurios valdymo organų nariai dirba neatlygintinai: „Kredito unijai svarbiausia ne pelnas, o nauda. Jei ji nenutolsta nuo kooperacinių principų, dirba bendruomenės naudai – ji ir yra tikroji kredito unija.“