- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje – gerokai didesnis, nei skelbia Užimtumo tarnyba. Samdomų darbuotojų trūkumas – rekordinis. Su šia problema susiduria beveik visos šalies įmonės, o 6 iš 10 papildomai galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų. Kodėl tokia situacija galėjo susiformuoti, LNK pasakoja Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
– Kur darbuotojų labiausiai trūksta?
– Apie tai turbūt galėtų papasakoti Užimtumo tarnyba, nes ji daro tokius rinkos tyrimus. Mes tiesiog turime bendrą informaciją apie tai, kad net trečdalis Lietuvos įmonių galėtų įdarbinti virš 20 proc. darbuotojų papildomai, o apie 60 proc. įmonių galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų papildomai. Galima iš to nujausti, kad tas spektras yra pakankamai platus, nekalbama apie kažkokius išskirtinius sektorius. Be to, valstybei tai turėtų rūpėti, nes lygiai taip pat darbuotojų trūksta ir socialinės rūpybos srityje, trūksta ir mokytojų, ir IT specialistų. Taigi tas trūkumas yra visuotinis.
– Laisvosios rinkos institutas sako, kad Statistikos departamento pateikiami skaičiai iš esmės neatspindi realios situacijos, nes tiesiog formaliai darbdaviai neregistruoja savo paieškų arba atsilaisvinusių vietų, kur reikia surasti žmogų. Skaičiai yra netikslūs?
– Taip, tie skaičiai labai stipriai atsilieka nuo tikrovės.
– Ar būti bedarbiu vis dar apsimoka labiau Lietuvoje, nei gauti, pavyzdžiui, minimalią algą?
– Darbdaviai skundžiasi, kad įdarbinant dabartinius bedarbius tikrai yra problemos ir su jų kvalifikacija, ir su jų motyvacija dirbti. Instituto skaičiuojami nedarbo spąstai rodo, kad už minimalų atlyginimą įsidarbinantis žmogus gautų tik 15 proc. daugiau pajamų, negu jis gauna iš pašalpų vidutiniškai.
– Galbūt ir darbdaviai dabar rengia labai griežtas atrankas? Galbūt iškeliami aukšti kriterijai?
– Reikia žmonių, kurie yra pirmiausia pasiruošę dirbti ir mokytis. Gebėjimas mokytis, prisiimti atsakomybę apskritai ir veikti komandoje tikrai yra svarbus. Dėl ilgalaikio nedarbo žmogus dažnai praranda būtent tuos įgūdžius. Jam svarbu tiesiog neiškristi iš darbo rinkos ilgam laikui, nes paskui grįžti ganėtinai sunku.
– Gal mes gyvename tokiu laiku, kad net nereikia turėti kažkokio popieriaus, kad tu esi kažką baigęs? Svarbu būti fiziškai pajėgiam ateiti ir dirbti?
– Taip, tikrai labai svarbu norėti dirbti ir turėti motyvaciją mokytis kažkokio naujo amato. Dažnai tie darbai yra tikrai labai paprasti: trūksta ir fasuotojų, pakuotojų, sandėlininkų. Situacija tokia, kad darbdaviai pasiruošę rizikuoti.
– Kaip reikėtų užpildyti šį darbuotojų trūkumą?
– Darbuotojų trūkumas atspindi bendrą Lietuvos demografinę situaciją, kuri blogėja sparčiausiai Europoje. Esame labiausiai senstanti Europos tauta. 700 tūkst. žmonių praradome dėl emigracijos. Taigi natūralu, kad žmonių trūksta ir darbo rinkoje. Svarbu imtis visų priemonių ir galvoti apie lietuvių grąžinimą, gerų sąlygų sudarymą, kad žmonės norėtų grįžti, ir apie bedarbių įgalinimą dirbti.
– Ar mes gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, kur bedarbį vadiname bedarbiu, bet gal bedarbis vis dėlto Lietuvoje yra dirbantis žmogus ir tam tikrais kanalais gauna kitas pajamas, todėl jam neapsimoka kažkur dirbti oficialiai?
– Taip, Užimtumo tarnyba vis garsiau pripažįsta, kad dalis žmonių prisiduria prie pašalpų ir gauna nelegalias pajamos, todėl žadama griežtinti sąlygas. Pirmiausia svarbu, kad pati Užimtumo tarnyba susikauptų darbams, kurie tikrai padėtų bedarbiams įgauti reikalingą kvalifikaciją, integruotis į darbo rinką.
Plačiau – reportaže.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbą pradeda antroji Lietuvos komercijos atašė Prancūzijoje
Siekiant sustiprinti Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą strategiškai svarbioje Prancūzijos rinkoje, plečiamas mūsų šalies komercijos atašė tinklas šioje šalyje. Nuo šiandien, kovo 20 d., Lietuvos Respubli...
-
Lietuvos bankas: bankuose mažėja paskolų paklausa
Dėl pabrangusio skolinimosi, santūresnių lūkesčių dėl ateities ir atidedamų įmonių investicijų paskutinį 2022 metų ketvirtį mažėjo paskolų verslui ir gyventojams paklausa, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. ...
-
Taryba: bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją
Konkurencijos taryba pareiškė, kad Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas, dvejus metus galiosiantis bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją, be to, ji siūlo gauti Europos Komisijos (EK) pritarimą. ...
-
Siekiant pritraukti naujų investuotojų siūloma plėsti Kauno LEZ3
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Kauno laisvosios ekonominės zoną (LEZ) padidinti iki 1054 hektarų (ha), prie dabartinės 534 ha teritorijos prijungiant dar 520 ha. ...
-
Lietuvoje siūloma leisti registruoti didesnius mažuosius orlaivius4
Lietuvos aviacijos entuziastams ir sportininkams nuo liepos gali nebereikėti registruoti didesnių orlaivių kitose šalyse – tai bus galima daryti ir Lietuvoje. Tai leistų orlaivių savininkams sutaupyti ir pinigų, ir laiko. ...
-
Tarnyba: Šiaulių rajono įmonėje „Delikatesas“ – šiurkštūs pažeidimai8
Maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė šiurkščių higienos bei kitų pažeidimų Šiaulių rajone, Joniškyje, veikiančioje žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ mėsos perdirbimo įmonėje. ...
-
LEA: per savaitę elektra Lietuvoje atpigo 22 proc., dujų kaina kito nežymiai1
Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 1 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Analitikas apie įtampą dėl bankų: prasideda raganų medžioklė9
Neslūgstant įtampai dėl bankų, Europos Centrinis Bankas (ECB) pozicijos nekeičia. Kaip ir žadėta, bazinės palūkanų normos keliamos puse procentinio punkto. Taigi „Euribor“ palūkanų norma jau sieks tris su puse proc. Ar gegužę vėl gal...
-
Dėl mokesčių reformos – aistros: mokestinis „frankenšteinas“ gali pasiekti Seimo salę2
Į viešumą nuteka vis daugiau detalių dėl mokesčių reformos, tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė savo siūlymus vis dar laiko po devyniais užraktais. Esą reformoje numatyta įvesti dar vieną gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Užuomi...
-
Eurostatas: valandos darbo sąnaudų augimas Lietuvoje – vienas didžiausių ES3
Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...