Sąskaitos už šildymą augs – labiausiai klius šiems gyventojams

Orai vėsta, o namuose jau žvarbu – todėl tenka užverti langus ir glaustis prie radiatorių.

„Nieko linksmo, žinokite. Aišku, gąsdina žmones. Žmonės kukliau gyvena, vargas bus susimokėti, ypač turintiems mažų vaikų ar sergančių artimųjų“, – sakė gyventojas.

Šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo spalio 1-ąją, tačiau šilti galėjo tik tie daugiabučiai, kuriuose įrengti automatiniai šilumos punktai.

Nuo pirmadienio radiatoriai šyla visame Vilniuje.

„Nebuvo šalta, man visada per anksti“, – sakė vilnietė.

Šildymo sezoną pradėjo ir Klaipėdos, Panevėžio, Rokiškio, Kupiškio bei Zarasų rajono savivaldybės. Rytoj šilumą įjungs ir Kaunas. Tačiau gyventojai baiminasi, kad žiema bus brangi.

„Brangu, brangu. Atėjau pasiteirauti, ar gausiu kompensaciją, ar ne“, – sakė gyventoja.

Kompensacijų už šildymą jau paprašė daugiau nei 50 tūkst. Lietuvos gyventojų – beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Padeda, nes pinigai ant medžių neauga“, – sakė gyventojas.

Spalį brangiausiai iš didmiesčių už šilumą mokės panevėžiečiai – čia per metus ji pabrango net 45 proc.

„Jeigu lyginsime su praėjusiais metais, kuro kaina buvo du kartus mažesnė, dujos – tris kartus, biokuras – du kartus. Natūralu, kad ir šilumos kaina buvo gerokai mažesnė“, – sakė  „Panevėžio energijos“ direktorius Tomas Jukna.

Jeigu žiema bus tokia pat šalta kaip pernai, dėl pabrangusio biokuro ir dujų šildymo sąskaitos gali didėti 20 proc.

„Tokia situacija buvo 2022 metais, kai prasidėjo karas Ukrainoje, buvo labai aukštos gamtinių dujų kainos ir sutriko tiekimas“, – sakė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.

Sąskaitas augina ir panaikinta PVM lengvata šildymui. Todėl piniginę teks paploninti ir valdžiai – štai Kauno savivaldybė skaičiuoja, kad šildymo kompensacijoms prireiks trečdaliu daugiau pinigų nei pernai.

„Kompensacijoms turėsime užtikrinti pinigų, kadangi jos skirtos nepasiturintiems gyventojams. Todėl kitoms sritims gal liks gerokai mažiau“, – sakė Kauno miesto savivaldybės atstovė Egidija Abeciūnienė.

Prašyti šildymo kompensacijų suskubo ir šiauliečiai.

„Taip, kai tik išgirstame, tai ir lekiame. Šiais metais susitvarkėme rugsėjo mėnesį“, – pasakojo moteris.

Kiti, priešingai, sako, kad nereikia iš musės daryti dramblio.

„Pasižiūrėsime, kai gausime sąskaitą, kiek bus. Kam čia eiti iš proto ir iš anksto jaudintis, kas bus, jeigu bus“, – sakė gyventoja.

Panašu, kad gavus pirmąją sąskaitą iš karto patekti į Šiaulių savivaldybę nepavyks – laisvų vietų vizitams nėra iki gruodžio.

„Žmonių yra šiek tiek daugiau. Rugsėjo mėnesį sulaukėme 101 prašymu daugiau nei praėjusiais metais – tai 6,5 proc. augimas“, – sakė  Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Aušra Gailiūnienė.

Ir nors žmonių, kuriems sunku susimokėti už šilumą, daugėja, Vilniuje – priešinga tendencija.

„Šiais metais nuo rugsėjo 1-osios esame sulaukę jau 18 tūkst. gyventojų prašymų kompensacijoms gauti. Tai 8 proc. mažiau nei pernai“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė  Inga Grinevič.

Prašymus galima teikti visą šildymo sezoną – iki balandžio 30-osios. Spėjama, kad jų padaugės gavus pirmąsias sąskaitas už šildymą.

„Kompensacijos už šildymą dydis kiekvienam gyventojui apskaičiuojamas individualiai. Jis priklauso nuo gaunamų pajamų, šeimos sudėties, turto ir būsto ploto“, – sakė I. Grinevič.

Šiemet šildymo kompensacijoms valstybė planuoja skirti 25 mln. eurų daugiau nei pernai. Tikimasi, kad pagalbos prašys daugiau nei 170 tūkst. gyventojų.