Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas sako, kad nuo gegužės įsivyravusi sausra labiausiai pakenkė gyvulininkystės ūkiams – šie metai yra vieni nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai.

„Derlius, ar labiau, ar mažiau nukentėjo, kad ir koks bebus, bet jis bus, tik ne toks pelningas, o gyvulininkai neturi susikaupę net pusės pašarų, ką praėjusiais ar užpraėjusiais metais turėdavome. Reiškia, žmonės turės išsiparduoti gyvulius“, – BNS sakė V. Buivydas.

Beveik 70 melžiamų karvių ir prieauglio auginantis, bet tik pusę reikalingų pašarų bandai išmaitinti sukaupęs Upynoje, Šilalės rajone ūkininkaujantis Darius Viliušis rudenį ketina parduoti maždaug 20 galvijų.

„Apie 20 karvių reikės susimažinti, nes maitinti nebus pašarų“, – BNS teigė jis.

Anot jo, ūkį susimažins, nes visiškai nutraukti ūkininkavimo negali, kadangi reikėtų grąžinti iš Europos Sąjungos fondų gautą paramą: „Esu pririštas, negaliu pasitraukti, negaliu visiškai išsiparduoti“.

Pasak jo, sunkiausia padėtis yra iki 25 melžiamų karvių turinčių ūkių: jie neturi už ką nusipirkti šieno, už pieną gauna mažai.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, Rietave ūkininkaujantis Jonas Kuzminskas BNS teigė, kad iš laikomų 180 karvių, jaučių ir telyčių parduos 100 – pasiliks jauniausius ir stipriausius.

Apie 20 karvių reikės susimažinti, nes maitinti nebus pašarų.

„Jau pardavėme 20, liks gal 80. Jeigu palis kokias kelias dienas be perstojo ir bus šilta, gal parduosime mažiau, o gal daugiau, jeigu nepavyks dar pašienauti“, – svarstė J. Kuzminskas.

Jis teigė gyvulių atsisakantis, kadangi nebus įmanoma išmaitinti – iš hektaro susuka vos porą rulonų, o karvei žiemai reikia 15-os. Anksčiau J. Kuzminskas žiemai turėdavęs apie 700 rulonų, o dabar – tik 250.

„Iš rulonų jau šeriam, į pačio kviečius karvių banda buvo porą kartų įėjusi, negalėjau išvaryti, kol nepriėdė, nusiaubė, kviečių derliaus nebus“, – pridūrė J. Kuzminskas.

Jis apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija šiemet, kitaip negu pernai dėl karo Ukrainoje, neleido apsėti žaliųjų pūdymų. 

V. Buivydas taip pat sakė pastebėjęs naują sausros pasekmių tendenciją – perdirbėjai pradėjo mažinti gyvų galvijų supirkimo kainas. 

„Pernai už mėsinių galvijų kilogramą gyvo svorio mokėjo po 2,4 euro, o kai prasidėjo sausra, kaina buvo nukritusi iki 2,2 euro, paskui iki 2 eurų, o dabar 1,6 euro. Labai didelė pasiūla. Ir norint gauti 1,6 euro, dar reikia laukti dvi savaites eilėje“, – teigė jis.

J. Kuzminskas baiminasi, kad žalio pieno kaina kris dėl kokybės, nes dėl blogo karvių šėrimo jame nebus baltymų.

Pasak V. Buivydo, tie galvijų turėtojai, kurie dar augina ir grūdines kultūras, pavyzdžiui, avižas, miežius, aukos derlių ir gamins sausus pašarus.  

J. Kuzminskas teigė jau nupjovęs visą 10-12 ha avižų lauką. Pasak jo, pirkti šieną iš kitų regionų, kur lietaus buvo, yra ir brangu, ir rizikinga: „Rulonas kainuoja 25-30 eurų. Ir kokybė dar neaiški. Ir atsivežti reikia“. 

Sausrą pirmasis ir labiausiai pajuto Pajūrio ir Vakarų Lietuvos regionas, čia savivaldybės skelbė ekstremalias situacijas: Plungė Rietavas, Skuodas, Kretinga, Tauragė, Šilalė, ŠiIutė.

„Yra be galo sausa. Reikia aptverti aptvarą, tai su traktoriumi neįspaudžiam kuolo. Trečdalį kuolų reikės įgręžti, nes neįsismeigia – taip išdžiūvę“, – sakė J. Kuzminskas.

Panaši situacija Utenos regione, kur skurdesnės žemės: smėliai, priesmėliai, o saulė ir šiluma daro vis daugiau žalos.

Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, labiausiai nuo sausros kenčia Žemaitija – šalies dalis, kurioje daugiausia ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste. Pasak jo, žieminių kviečių derliaus tikimasi 20-30 proc., o vasarinių – iki 40 proc. mažesnio.