Pastarosios šias lėšas – apie 5 mln. eurų per metus – investuotų į saulės elektrines. 

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisomis siūloma 60 proc. (vietoj 80 proc.) mokesčio pervesti į valstybės biudžetą, 40 proc. (vietoje 20 proc.) – į savivaldybių, kuriose išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą.  

Kaip sako pataisų iniciatoriai, turėdamos daugiau lėšų savivaldybės galės jas investuoti į saulės elektrinių ar jų parkų įsigijimą. Tam jie siūlo pakeisti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą.

Kaip BNS sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas, turėdamos daugiau pajamų savivaldybės įsigytų daugiau saulės elektrinių. 

„Savivaldybės, ypač mažos, susiduria su problema, kad ne ant visų savo, visuomeninių pastatų turi galimybių užsidėti saulės elektrines ir taip taupyti“, – BNS kalbėjo L. Jonauskas.  

Pasak jo, jeigu Seimas pritartų, visai šalies savivaldai iš šio mokesčio tektų apie 5 mln. eurų.

„Vidutiniškai apie 25 mln. eurų surenkama už gamtos išteklius, tai tas 20 proc. galėtų būti apie 5 mln. eurų visoms savivaldybėms. Tai nėra dideli pinigai, bet kai kurioms savivaldybėms būtų nemaža parama plėtojant atsinaujinančią energetiką“, – BNS tvirtino L. Jonauskas. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo kitų metų sausio.