Tačiau Dovilė Sujetaitė numatytą beveik 1,674 mlrd. eurų Europos Sąjungos finansavimą vadina „ženkliomis investicijomis“.

„Savivaldybėms tikrai bus galimybės investuoti į viešųjų paslaugų gerinimą ir regionų patrauklumo didinimą“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete, svarstant 2022–2030 metų regionų plėtros programos įgyvendinimą, sakė D. Sujetaitė.

Ji pabrėžė, kad dėl kai kurių dokumentų vėlavimo regionai vis dar negali patvirtinti savo plėtros planų.

„Finansinė perspektyva prasidėjo 2021 metų sausio 1-ąją, tai vėluojama dvejus metus. Nepatvirtinta strateginio valdymo metodika, regionų plėtros plano nauja forma“, – tvirtino D. Sujetaitė. 

Pasak jos, ministerijos, kurios formuoja kai kuris regioninės pažangos priemones, yra neparengusios finansavimo gairių.

„Mano žiniomis, tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tai patvirtino (...) Šių dokumentų trūkumas stabo investicijų pradžią regionuose, nors regionai jau yra identifikavę tam tikrus prioritetus“, – pridūrė Savivaldybių asociacijos atstovė.  

Vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus teigimu, plėtros programa siekiama skatinti regionų ekonominį augimą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, formuoti tvarią aplinką. 

Daugiau kaip 612 mln. eurų paramos pretenduoja gauti Vidaus reikalų ministerija (VRM), 352 mln. eurų – Susisiekimo, 260 mln. eurų – Socialinės apsaugos ir darbo, 240 mln. eurų – Aplinkos ministerijos. 

VRM planuoja investicijas į miestų ir funkcinių zonų plėtrą, Susisiekimo – į judumo ir eismo saugumo priemones, Socialinės apsaugos ir darbo – į socialinį būstą, socialinių paslaugų infrastruktūrą, Aplinkos ministerija – į atliekų tvarkymą, geriamojo vandens prieinamumą, užterštas teritorijas, žaliąją infrastruktūrą.