Šiuo metu pasaulio ekonomika tolsta nuo pusiausvyros ir tampa vis sunkiau nuspėjama, teigia SEB banko ekspertai, pristatydami naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga". Akcijų rinkos įsitempusios laukia tolesnių JAV Federalinio atsargų banko sprendimų kelti bazines palūkanų normas, Kinijos ekonomika sparčiai praranda plėtros tempą, o kai kurios žaliavų rinkos niekaip neranda kainų „dugno". Tokiomis aplinkybėmis atgyja tokių konservatyvių investavimo priemonių kaip auksas paklausa.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano  Nausėdos, sparčiai krintant naftos kainoms, vyksta didžiulis pajamų persiskirstymas tarp naftą eksportuojančių ir importuojančių valstybių. Nuo naftos eksporto priklausančios šalys patiria milžinišką finansinį spaudimą ir stengiasi gelbėtis kaip kuri išmano, pavyzdžiui, kiek įmanoma didindamos naftos gavybą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl iki šiol OPEC narėms nepavyko susitarti dėl bendros naftos gavybos kvotų politikos, o tai savo ruožtu sustiprino naftos kainų smukimo tendencijas.

Lietuva laimi iš pigesnio energetikos išteklių importo, tačiau, kita vertus, anot G. Nausėdos, kyla globalinės ekonomikos destabilizacijos pavojus. Ypač skaudžiai dėl žemų naftos kainų kenčia kaimyninė Rusija, kuri, nepaisant sankcijų ir ekonomikos krizės, išlieka svarbiausia Lietuvos užsienio prekybos partnere. Vis gilyn į dugną neriančios naftos kainos verčia mažinti daugelio šalių infliacijos prognozes ir skatina Europos centrinį banką (ECB) bei daugelį kitų pasaulio centrinių bankų laikytis itin žemų palūkanų normų politikos.

„Lietuvos kaip energetikos išteklius importuojančios valstybės statusas leidžia džiaugtis gerėjančiu eksporto konkurencingumu pingant naftai, tačiau šio privalumo nereikėtų suabsoliutinti", - teigia G. Nausėda.

Anot ekonomisto, naftos kainų mažėjimas yra globalus reiškinys, todėl mūsų gamintojų situacija, palyginti su konkurentais, keičiasi gana nežymiai. Tuo tarpu darbo užmokesčiui lenkiant darbo našumo didėjimą, pradėjo augti vienetinės darbo užmokesčio sąnaudos ir šis reiškinys yra būdingas būtent Baltijos šalims. Pripažįstant, kad Lietuvai reikia sparčiai vytis Vakarų Europą vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, verslui būtina ieškoti darbo našumo didinimo rezervų, siekiant išlikti konkurencingu vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

SEB bankas nepakeitė 2016 ir 2017 metų Lietuvos BVP augimo prognozių - atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procentai. Be to, liko galioti tie patys prognozuojamos vidutinės infliacijos rodikliai - 0,3 proc. šiais metais ir 1,2 proc. kitąmet.

Kaip ir anksčiau, prognozuojama, kad 2016 metais bankų paskolų klientams portfelis ūgtelės 3,0 proc., 2017 metais - 4,0 proc. Šių metų  vidutinio darbo užmokesčio prognozė padidinta nuo 4,8 proc. iki 5,5 proc., kitų metų  - nuo 5.5 proc. iki 6,0 procentų. Tai tiesiogiai susiję su sprendimu šiais metais didinti minimalią mėnesio algą du kartus - iki 380 eurų ir pamažu stiprėsiančiomis infliacijos tendencijomis.