Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius, kritiškai vertinti žinučių turinį ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

„Sukčiavimas SMS žinutėmis vis dar išlieka tarp dažniausių sukčiavimo būdų, kai iš gyventojų išviliojamos lėšos, o finansiniai sukčiai nuolat tobulėja ir imasi naujų gudrybių, kad apgautų gyventojus. Pastarosiomis dienomis sulaukėme klientų skambučių apie gautas apgaulingas SMS žinutes, kuriose sukčiai į klientą kreipiasi tikru vardu ar pavarde“, – pažymi SEB Baltijos šalių Privačių klientų segmento vadovas Linas Januševičius.

Anot L. Januševičiaus, tai, kad žinutėje nurodytas asmens vardas ir/ar pavardė, yra nauja sukčių taktika siųsti kuo labiau suasmenintas SMS žinutes, tokiu būdu siekiama asmenį priversti paspausti atsiųstą nuorodą ir atskleisti savo prisijungimo prie interneto banko kodus.

„Įtariame, kad sukčiai asmens vardą ir/ar pavardę ir kontaktinius duomenis gali gauti iš įvairiose interneto svetainėse pasisavintos, programišių nutekintos informacijos. Apie tokius atvejus viešojoje erdvėje girdime vis dažniau. Taip pat – iš socialinių tinklų paskyrų“, – pabrėžia L. Januševičius.

Banko atstovo teigimu, gavus tokią žinutę ir visgi paspaudus nuorodą, kuri dažniausiai veda į netikrą banko interneto puslapį, svarbu neįvesti jokių asmeninių duomenų – interneto banko atpažinimo kodo, asmens kodo, mokėjimo kortelės duomenų ir savo mobiliajame telefone neatlikti jokių veiksmų, t.y. nevesti programėlės „Smart-ID“ PIN1 ar PIN2 kodų arba mobiliojo parašo kodų. Tik tuo atveju, jei asmuo įveda tokius ar dalį tokių duomenų, sukčiai gali gauti prieigą prie kliento lėšų ir atlikti neteisėtas operacijas. Neįvedus asmeninių duomenų sukčiai negali atlikti jokių operacijų asmens (banko kliento) vardu.

Bankas taip pat primena, kad tokia sukčių žinutė gali atsirasti ir ankstesnio susirašinėjimo su banku lange, todėl gali pasirodyti ypač įtikinanti.

„Išmanieji telefonai išmanūs tiek, kad SMS žinutes grupuoja pagal tai, ką nurodo siuntėjas. Internete pilna tinklapių, kurie teikia tokią paslaugą – galima nusiųsti žinutę nurodant „mama“, ir gavėjo telefone tokia žinutė atsiras prie ankstesnių tikrosios mamos žinučių. Draugams gal ir galima iškrėsti tokį pokštą, tačiau tokia technologija, deja, naudojama ne tik smagiems pokštams, bet ir nusikalstamoms schemoms“, – pasakoja SEB banko atstovas.

Be to, svarbu atsiminti, kad bankas nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis ir niekada nereikėtų vesti savo prisijungimo prie interneto banko duomenų į SMS žinute gautą nuorodą, pabrėžiama SEB banko pranešime.

SEB bankas nuolat imasi įvairių priemonių, siekdamas mažinti sukčiavimo mastą. Pirmiausia tai gyventojų švietimas ir informavimas sukčiavimo prevencijos klausimais. Taip pat bankas nuolat tobulina savo stebėsenos įrankius, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas, nuolat inicijuoja suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą, vysto technologinius sprendimus, bendradarbiauja su kitų infrastruktūrų tiekėjais, kurdamas sprendimus, kurie prisidėtų ribojant finansinį sukčiavimą.