Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas Seimui siūlo nustatyti 3 tūkst. eurų, o Vyriausybė – 5 tūkst. eurų ribą – virš jos atsiskaityti būtų galima tik negrynaisiais.  

Seimas po svarstymo jau yra pritaręs Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektui, kuris nuo lapkričio siūlo leisti sandorius grynaisiais tik iki 3 tūkst. eurų.  

Pataisos taip pat numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, būtų pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių. 

Taip pat numatyta, kad atsiskaitymai grynaisiais būtų toleruojami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturi sąskaitos, reikia atsiskaityti greitai. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turėtų informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją.  

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1 250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.