- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas nustatė naują tvarką, kaip nuo 2024 metų bus galima naudoti upių ar ežerų vandenį.
Smulkiems sodininkams ir daržininkams, turintiems tradicinius 6 arų sklypus, naujų mokesčių nebus, nebent bendrijos sunaudos nustatytas ribas viršijantį vandens kiekį.
Seimas nusprendė: jeigu visą mėnesį bus suvartojama daugiau kaip 10 kubų vandens per parą, jį reikės apskaityti, o virš 100 kubų – teks susimokėti 0,003 euro už kubą.
Už tokias Vandens įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 69 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o 30 susilaikė. Nauji reikalavimai galios nuo 2024 metų.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad sodininkai, daržus laistantys ežerų ar upių vandeniu, nebus apmokestinami.
„Jie nemokės, čia tik industriniams vartotojams, pavyzdžiui, šiltnamiams, sodininkams, daržovių augintojams. Mes turime sukontroliuoti mega vartotojus, nes upės yra nusekusios. Turi būti milžiniška sodų bendrija, kad jau reikėtų mokėtų“, – BNS sakė ministras.
„Įstatymo logika tokia – turi būti vienodos sąlygos ir tie, kurie vandenį ima iš gręžinių, ir tie, kurie – iš upių, turi būti apmokestini vienodai. Apmokestinimas prasideda, kai per tą pačią žarną iš upės ar per tą patį gręžinį visą mėnesį per parą paimi virš 100 kubų, tai yra 3 tūkst. kubų per mėnesį. Tai yra industrinis vartojimas – 70 litrų per minutę. Tiek reikia prileisti standartinę vonią. Tokių vonių per parą išpumpuotų iš ežerų ar upių ir išlaistyti reikėtų 700-800, tada imtų tiksėti mokestis“, – BNS sakė ministras.
Pasak S. Gentvilo, jeigu verslui reikia tiek vandens, jis turi pagalvoti ir apie gręžinius, nes jį imant iš upių ar ežerų galima nužudyti ten esančią augaliją ir gyvūniją.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad norint fiksuoti, ar suvartojama daugiau kaip 10 kubinių metrų vandens, gyventojams teks įsigyti apskaitos priemones.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis įspėjo, kad apmokestinus vandenį laistymui, užprogramuojamas morkų, bulvių ir kitų daržovių brangimas. Tuo metu S. Gentvilas tikino, kad su žemdirbiais klausimas aptartas ir „niekas neturi priekaištų“.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis BNS teigė, kad iš asociacijai priklausančių bendrijų tik viena – Klaipėdoje su 6 tūkst. narių – yra tokia didelė, kad jos nariams gali tekti mokėti už vandenį laistymui.
„Kitos neturi tokių pajėgumų“, – BNS teigė J. Ravinis. – Nebent kokie ūkininkai sugeba tokį kiekį vandens išlaistyti“.
Be to, pagal įstatymą bus sudaromas paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąrašas – jame turės registruotis ne tik išgaunantys daugiau kaip 100 kubų vandens, bet ir praleidžiantieji tokį kiekį paviršinio vandens per hidrotechninius statinius ir naudojantys vandenį hidroelektrinėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas1
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...