Seimas balsuos, kas turėtų spręsti dėl veiklos ribojimų per krizes

Vienas Civilinės saugos įstatymo pataisos autorių Tomas Tomilinas BNS sako, kad ilgesnį laiką trunkantys veiklos, kai kurių viešų vietų lankymo, susirinkimų ar kelionių į kitas savivaldybes apribojimai artimi nepaprastosios padėties režimui ir jiems turi būti taikoma parlamentinė priežiūra.

Pasak parlamentaro, dabar net nepaprastosios ir karo padėties tvarka numato, kad norint apriboti žmonių teises reikalingas Seimo sprendimas, tuo metu ekstremaliųjų situacijų atveju daugiau galių turi Vyriausybė.

T. Tomilino teigimu, jeigu Seimas pataisai nepritars, jis inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

„Kad išaiškintų, ar toks reguliavimas, kuris suteikia Vyriausybei neproporcingas galias neproporcingai ilgą laiką be Seimo kontrolės taikyti apribojimus, neprieštarauja Konstitucijai“, –  BNS teigė jis.

Be to, parlamentarai apsispręs dėl atlygio, socialinių garantijų ir kitų sąlygų darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes ar šalinti jų padarinius. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pirmadienį svarstydamas Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, pritarė profsąjungų siūlymams dėl socialinių garantijų, tačiau nesutiko, kad dėl draudimų paskutinį žodį tartų Seimas, o ne Vyriausybė, kaip numatyta dabar.