Tokiam Vyriausybės teiktam Žemės ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektui antradienį parlamentas pritarė po pateikimo 82 Seimo nariams balsavus už, dviem prieš, dar septyniems susilaikius.

„Šis pertvarkos procesas siekia užtikrinti darnų žemės valdymą, greitesnius ir skaidresnius procesus, padidinti savivaldybių savarankiškumą, efektyviai įgyvendinti regionų vystymąsi. Siekiama maksimaliai įdarbinti valstybinę žemę, gerinant jos naudojimo efektyvumą ir didinant pajamų surinkimą“, – Seime pristatydamas pataisas sakė aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas.

Siekiama, kad valstybinė žemė būtų valdoma ir naudojama vienos institucijos ir būtų racionaliau įveiklinta.

„Šiuo projektu valstybė nepraranda realios įtakos valdyti savo turtą, nes savivaldybės negalės pardavinėti žemės. Valstybės politika yra realiai įdarbinti teritorijoje esančią žemę, o tam pasiekti efektyviausia kaimo teritoriją perduoti patikėjimo teise valdyti savivaldybėms“, – aiškino viceministras.

Jis tikino, kad perdavus žemę savivaldybėms kaimuose žemės ūkio paskirties žemės nesumažės.

Opozicinių liberalų atstovas Simonas Gentvilas sakė, kad projektas sustiprintų savivaldą.

„Virš 200 etatų pereis į savivaldybes kartu su darbo užmokesčiu. Kai kurie sprendimai nusileidžia iš savivaldybių tarybų lygmens į merų lygmenį“, – posėdyje sakė politikas.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas savo ruožtu teigė manantis, kad reforma nėra parengta, gali sukelti „daugiau chaoso nei naudos“, daroma dėl kelių šalies savivaldybių.

„Matėme, kad kai kurios savivaldybės parduoda (žemę – BNS) su vienu politiku susijusiems asmenims, po to atsiduria kitur. Matyt, ir aplink ir Vilnių reikia sustumdymus žemių valstybinių padaryti. Bet kodėl visi kaimai Lietuvoje turi dėl to kentėti“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Be kita ko, siūloma, kad žemės perdavimo, jos nuomos, panaudos sutartis pasirašytų merai, o ne savivaldybių tarybos, kaip yra dabar.

Toliau Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos bus svarstomos komitetuose. Seimui priėmus jos įsigaliotų nuo 2027 metų liepos.

BNS kovą rašė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepritaria Aplinkos ministerijos siekiui leisti savivaldybėms perduoti valdyti valstybinę žemę kaimo vietovėse. ŽŪM teigimu, pakeitimai atvertų kelią vietos valdžios korupcijai.

Prieš metus savivaldybėms perduotas maždaug 120 tūkst. hektarų valstybinės žemės valdymas – jos patikėjimo teise valdo 55 tūkst. hektarų suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, jos perėmė dalį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.