Kaip Seimo posėdyje teigė „valstietis“ Giedrius Surplys, prie fondo jungiamasi, kad Lietuva galėtų teikti dar daugiau paramos Ukrainai, kai pastaroji galutinai prisijungs prie šio fondo.

„Tai susiję su maistu, tai susiję su humanitarine pagalba. Kad galėtume aktyviau dalyvauti aiškinant Afrikos, Azijos šalims, kad Europos Sąjunga yra ne tik investuotoja, paramos davėja, bet ir vertybinė organizacija, kuri teikia paramą ir skatina demokratines vertybes užkardydama tokius dalykus, kaip tarptautinės teisės pažeidimai, kurie šiuo metu yra vykdomi Rusijos“, – kalbėjo parlamentaras.

„Kažkodėl kai kuriose Afrikos ar Azijos valstybėse, nepaisant to, kad didžiausia donorė yra Europos Sąjunga, bet vis dar tikima, kad ji kalta dėl karo, dėl išaugusių grūdų kainų. Mums įstojimas į šį tarptautinį fondą leistų aktyviau dalyvauti keičiant tą naratyvą“, – pridūrė G. Surplys.

Už susitarimo ratifikavimą ketvirtadienį balsavo 84 parlamentarai, o prieš ir susilaikiusių nebuvo.

IFAD valdančioji taryba šiemet pritarė Lietuvos ir Serbijos, o 2023 metais – Ukrainos narystei.  

Fondui priklauso 177 narės. Iš ES valstybių, be Lietuvos, jai kol kas nepriklauso Latvija, Čekija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Malta, Bulgarija ir Rumunija.

Lietuvos narystė IFAD papildytų jos dabartinę narystę kitose JT Romoje įsikūrusiose maisto organizacijose –  JT Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO) ir Pasaulio maisto programoje (WFP). Šių trijų organizacijų veikla vis labiau koordinuojama.