Ketvirtadienį šias Kriptoturto rinkų įstatymo projektą ir jo lydinčiuosius projektus palaikė 61, susilaikė 9, prieš balsavo 1 parlamentaras. Tam, kad siūlymams būtų pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą.

Praėjusią savaitę šiam įstatymų paketui pritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), siūlydamas atmesti pagrindinį įstatymą lydintį Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektą. Seimas šiam siūlymui pritarė.

„Kripto paslaugų teikėjai savo reguliavimu iš esmės labai priartėtų prie finansų sektoriaus. Yra numatyta pareiga gauti veiklos licenciją, tik su tokiu reikalavimu bendrovės galės vykdyti veiklą. (...) Šitas reguliavimas padės užtikrinti, kad kriptorinka būtų stabili, patikima ir saugi, kad būtų užtikrinamas tiek vartotojų interesų apsauga, tiek efektyvus šių rinkų veikimas“, – komiteto posėdyje kalbėjo finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

Savo ruožtu LB valdybos narys Simonas Krėpšta akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo beveik 600 kriptoturto bendrovių, iš jų beveik du trečdaliai turi vadinamųjų „tuščios kriauklės“ požymių. Tačiau tikimasi, kad daugiau nei 100 jų sugebės pasiruošti licencijavimui pagal priežiūros institucijos keliamus reikalavimus.

Priėmus pokyčius, kriptobendrovių priežiūrą vykdytų Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Licencijas veiklai kriptovaliutų bendrovės turėtų įgyti iki 2025 metų birželio, tad prašymus joms gauti Lietuvos bankui galima bus pradėti teikti nuo kitų metų sausio pradžios.

Be to, priežiūros institucijos vykdytų kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą.

Kaip skelbiama, šiuo metu depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veikla Lietuvoje nėra licencijuojama. Tačiau norintys veiklą vykdyti valiutų operatoriai privalo turėti įregistruotą įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkst. eurų. Visgi dabartinėje praktikoje pastebimi reguliavimo trūkumai.

Todėl norima užtikrinti finansines paslaugas teikiantiems rinkoms dalyviams teisinį aiškumą dėl institucinio investuotojo sąvokos taikymo ir pašalinti finansų maklerio įmonių teisinio reglamentavimo trūkumus. Kriptobendrovėms taip pat norima nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus, siekiant tinkamai taikyti pertvarkymo režimą.

Be to, pakeitimais būtų įgyvendinti ir Europos Parlamento bei Europos Tarybos ilgalaikės politikos tikslai.