Seimas antradienį priėmė tai numatančias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas: už balsavo 112 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o šeši susilaikė.

Mokesčių inspektoriams patikrinimo metu nustačius, kad įmonės netinkamai apskaičiavo mokesčius, neteisėtai pritaikė mažesnį tarifą ir dėl to mokėtiną sumą susimažino, joms bus priskaičiuota nepriemoka ir skirta 20–100 proc. (vietoj 10–50 proc. dabar) nesumokėtos sumos baudą.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad už tokius pažeidimus baudos skiriamos retai, nes priskaičiavus papildomus mokesčius verslas juos susimoka.    

Delspinigiai bus nustatomi įvertinus Vyriausybės vertybinių popierių pelningumą antrinėse rinkose ir tą rodiklį padidinus septyniais procentiniais punktais, o ne dešimčia, kaip iš pradžių siūlė Vyriausybė.  

Seimas neleido VMI darbuotojams savarankiškai stabdyti ir tikrinti transporto priemonių, jas sulaikyti ar tikrinti prekes bei jų dokumentus, kai įtariamas su mokesčiais susijęs pažeidimas.     

Dabar transporto priemones stabdyti ir vairuotojus bei kartu važiuojančius žmones tikrinti gali tik policijos, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kiti pareigūnai.

Seimas taip pat įpareigojo įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorius nuo 2023 metų gegužės kaupti ir kartą per metus VMI pateikti informaciją apie jas naudojančių pardavėjų pajamas ir mokesčius iš veiklos platformoje.  

Platformos operatoriams nereikės VMI teikti informacijos apie prekybininkus, kurių metinės pajamos neviršytų 2 tūkst. eurų, taip pat kai kurios kitos informacijos.

Platformų operatoriams už pažeidimus grėstų baudos: įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – 1,8–6 tūkst. eurų.