Už tai numatančias Gynybos ir saugumo pramonės bei lydinčiųjų įstatymų pataisas parlamentarai pritarė vienbalsiai.

Rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus bus galima naudoti ir gynybos projektams bei jiems reikalingai infrastruktūrai. Statinių gamybos projektams statybai ir infrastruktūrai nereikės statybos leidimo, tačiau reikės pranešti apie statybos pradžią.

Konservatorius Arvydas Anušauskas kalbėjo, kad pakeitimai padidins sparčiai besivystančios gynybos pramonės potencialą.

„Labai gerai, kad pataisose įtraukiami tie principai, kuriais naudojasi krašto apsauga, atlikdama savo projektų vystymą karinėse teritorijose, šiuo atveju kalbam apie verslą, kuris vystomas už karinių teritorijų ribų ir tie įstatymo pakeitimai leis paspartinti, juolab gynybos pramonė labai stipriai auganti pramonės šaka, per pastaruosius metus didino savo apyvartas po pusantro karto kiekvienais metais, tai tie pataisymai pridėtų gynybos pramonei dar didesnį potencialą“, – Seimo posėdyje teigė buvęs krašto apsaugos ministras.

Vyriausybės siūlymu dabar tiksliai apibrėžti objektai, kuriems taikomos supaprastintos procedūros, įstatymas papildytas nauju objektu – gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos projektais, kuriems ateityje būtų galima numatyti papildomas išimtis ir sąlygas.

Taip pat numatyta galimybė rezervuoti investicinius sklypus, reikalingus gynybos projektams, taip pat išimtis dėl radijo ryšio slopinimo ir perėmimo įrenginių naudojimo ir laikymo, jeigu tai daroma įgyvendinant tokį projektą, įskaitant mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą.

Tokių projektų įgyvendinimo procesas sutrumpės nuo trejų metų iki 6–15 mėnesių, o statant be leidimo – iki 2 mėnesių.