Diskusijose dalyvavę valdantieji kritikavo kadenciją baigiančios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtą svarbiausią kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planą.

Kandidatė į finansų ministres, parlamentiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbanti Gintarė Skaistė teigė, kad kitų metų išlaidose nėra prezidento iniciatyvos dėl papildomo pensijų indeksavimo – tam trūksta 67 mln. eurų, o  išankstinių pensijų perskaičiavimui nenumatyta 9 mln. eurų.

Pasak jos, nenumatyta lėšų nuo naujų metų kompensuoti koronaviruso krizės padarinius verslui ir darbuotojams, pavyzdžiui, prastovas.

G. Skaistės skaičiavimais, jeigu krizės padariniams kompensuoti kitais metais bus panaudota bent pusė iš 670 mln. eurų, kuriuos planuojama išleisti 2020 metais, biudžeto deficitas augs 0,7 procentinio punkto.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas, kalbėdamas apie DNR planą, siūlė nesiveržti diržų ir nepakenkti ekonomikai.

„Nereikia skubėti užtraukti stabdžio“, –  tvirtino M. Majauskas.

Tačiau jis pripažino, kad dalis DNR projektų kelia abejonių: „Nebuvo kaštų ir naudos analizės, buvo planas išleisti kuo greičiau ir daugiau“.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas siūlė iš karto numatyti biudžeto peržiūrą kovą-gegužę. Jis taip pat siūlė galvoti apie valdymo išlaidų mažinimą. Parlamentaras pabrėžė, kad vienas iš taupymo šaltinių – Energetikos ministerijos naikinimas.  

Paprastai per pirmą svarstymą Seime savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, atskiri parlamentarai, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas informuoja, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.

Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra.  Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 17-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.