Už tokį socialdemokratų pasiūlymą, kuriam prieš tai pritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 17, susilaikė 28.

Iniciatyva balsavimą įveikė daugiausia socialdemokratų balsais – 47 jų balsavo už pataisą.

Ją taip pat palaikė du valdančiųjų demokratų atstovai (septyni susilaikė) bei du „aušriečiai“ (keturi buvo prieš, dar 12 susilaikė).

Kiti parlamentarai pataisos nepalaikė, tačiau balsavime nedalyvavo didžioji dalis opozicinių konservatorių frakcijos – 27 atstovai iš 28. Tai padėjo užtikrinti, kad su 54 balsais pasiūlymui būtų pritarta.

„Visame civilizuotame pasaulyje visi NT moka. Geriau (siūlymas dėl 450 tūkst. eurų – BNS) negu nieko “, – Seimo posėdyje teigė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.  

Demokratas Domas Griškevičius piktinosi, kad nebalsuodami konservatoriai lėmė, jog socialdemokratų pasiūlymui pritarta.

„Balsavo socialdemokratai, tai jų pasirinkimas, bet jiems padėjo konservatoriai, kurie sąmoningai nebalsavo ir taip sudarė sąlygas priimti socialdemokratams sprendimą“, – teigė politikas.

Vėliau pirmadienį Seimas svarstymo stadijoje balsuos dėl viso Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, kur numatytas ir antrojo bei paskesnio būsto, kitos paskirties patalpų apmokestinimas. Jo priėmimas numatomas ketvirtadienį.

Valdančiosios Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ žadėjo nepalaikyti pagrindinio būsto apmokestinimo.

Minima 450 tūkst. eurų suma būtų laikoma neapmokestinamomis „grindimis“. Tai reiškia, kad mokestis būtų taikomas būsto vertei, viršijančiai šią ribą.

Atitinkamai, jeigu pagrindinį būstą valdo bendrasavininkiai, neapmokestinamosios „grindys“ siektų 900 tūkst. eurų.

Konkretų mokesčio tarifą nustatys savivaldybės 0,2–2 procentų ribose.

Ekspertai teigia, kad toks mokestis palies brangiausius būstus Vilniuje, Kaune bei Neringoje turinčius asmenis.

Anksčiau valdančioji koalicija buvo sutarusi pagrindinio būsto neapmokestinti apskritai.

BNS rašė, kad NT apmokestinimo pokyčiai svarstomi su visa Vyriausybės teikta mokesčių reforma.